Tinkamas atliekų sutvarkymas: kaip rūšiuoti, kur mesti ir kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos

Per gražiausias metų šventes namų duris atvėrėme artimiesiems, draugams, kolegoms, o kartu, ne paslaptis – daugiau vartojome. Ir gavome, ir teikėme dovanas, tikėtina, kad neišvengėme didesnio pirkinių krepšelio maisto prekių parduotuvėje. Kartą metuose galime sau leisti daugiau, tačiau neturėtume pamiršti – mūsų vartojimas palieka pėdsaką Žemėje. Jo išvengti vargu, ar pavyks, tačiau sumažinti – galime. Kiekvienam prieinamas ir paprasčiausias būdas – tinkamai sutvarkyti po švenčių likusias atliekas.

Rūšiavimas – kiekvienam įkandamas „mokslas“

Atliekų tinkamas išmetimas – išrūšiuojant ir parenkant joms skirtą konteinerį, anot pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovės Astos Burbaitės, nėra sudėtingas ir daug žinių reikalaujantis veiksmas.

„Lietuvoje turime labai paprastą konteinerinę atliekų rūšiavimo sistemą, todėl tinkamas atliekų išmetimas tikrai nesukels problemų. Reikia atsiminti, kad į rūšiavimo konteinerius metamos visos produktų, daiktų pakuotės – stiklo tara, stiklainiai, buteliai, bei jų duženos metamos į stiklo konteinerį, visos lengvosios plastikinės, metalinės, popieriaus pakuotės – į plastiko konteinerį, na o jeigu yra galimybė atskirai išmesti popierių bei kartoną, jo vieta – popieriaus konteineryje“, – teigia ji.

Anot A. Burbaitės, labai svarbu, kad atliekų rūšiavimas taptų įpročiu ir šios atsakomybės būtų mokomi taip pat ir vaikai. „Vaikai labai imlūs ir greitai mokosi iš suaugusiųjų, tad kviečiu tapti jaunajai kartai pavyzdžiu tinkamai išrūšiuojant ir išmetant atliekas“, – sako A.Burbaitė.

Dažniausiai pasitaikančios rūšiavimo klaidos

Vis tik, rūšiavimo konteineriuose randama ir netinkamų atliekų – tokių, kurios neturėtų būti išmetamos kartu su pakuotėmis. „Dažna klaida – manymas, kad popieriniai rankšluosčiai, nosinaitės, tualetinis popierius yra perdirbami. Deja, tokio popieriaus vieta – mišrių komunalinių atliekų konteineryje. Lygiai ta pati taisyklė taikoma visoms higienos priemonėms: negalima kartu su pakuotėmis išmesti dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, sauskelnių. Plastiko konteineryje ne vieta ir įvairiems buityje naudojamiems daiktams. Kita dažna klaida – manymas, kad į stiklo konteinerį galima mesti sudužusius veidrodžius, indus, automobilių ar namų langų stiklus – šios atliekos nėra perdirbamos kartu su stiklo tara ir turėtų būti vežamos į stambių gabaritų atliekų aikšteles“, – žiniomis dalinasi Žaliojo taško atstovė.

Jai paantrino ir „Ecoservice“ marketingo vadovė Dovilė Vaickė. „Randame pakuočių atliekų konteineriuose ir tokių atliekų, kurios su pakuotėmis neturi nieko bendro, pavyzdžiui padangų, automobilių detalių, naudotų higienos priemonių ir tokių, kurios tinkamai išrūšiuotos galėtų gyventi antrą gyvenimą, pavyzdžiui, tekstilės gaminiai – drabužiai, batai, rankinės. Dėvėtiems drabužiams surinkti jau daug kur turime specialius konteinerius, tačiau rūbai, atsiradę pakuočių konteineriuose, vargiai galės būti dar kartą panaudojami. Kad tekstilės gaminiai būtų tinkami antriniam panaudojimui pirmiausia jie turi būti sausi, švarūs ir surenkami atskirai. Išmetus drabužius į bendrus ar pakuočių konteinerius to neįmanoma užtikrinti“, – sako D. Vaickė.

Tinkamas atliekų išrūšiavimas – tiesiausias kelias į perdirbimą

Dažnai žmonėms kylantis klausimas – kur nukeliauja išrūšiuotos atliekos ir ar tikrai jos paskui tinkamai sutvarkomos. Vis dar gajus mitas, kad atliekų surinkėjai suverčia visų konteinerių turinį į vieną automobilį, tačiau atliekų surinkėjai sako, kad tai netiesa. „Šiandien konteinerių turinį išveža trijų sekcijų mašinos, kur kiekvienos rūšies atliekoms yra skirta speciali vieta. Tad dėl atliekų sumaišymo nerimauti nereikėtų“, – sako „Ecoservice“ atstovė.

„Taip pat sulaukiame klausimų dėl atliekų paruošimo perdirbimui. Žmonės nuogąstauja, kad į vieną konteinerį sumetus popieriaus, plastiko, metalo, kombinuotų medžiagų pakuotes, jas sudėtinga atskirti. Tačiau mūsų automatizuotos rūšiavimo linijos įrenginiuose jos yra dar kartą perrūšiuojamos, tam pasitelkiami pažangūs skeneriai, atpažįstantys medžiagą, iš kurios pagaminta pakuotė. Didelį darbą padaro ir žmonės – atrinkdami ir perrūšiuodami tai, ko nepajėgia padaryti mašinos“, – apie atliekų kelią pasakoja D. Vaickė.

Vis tik, ypatingai svarbus vaidmuo atliekų sutvarkymo procese – rūšiuojantys gyventojai. „Sudėtinga būtų užtikrinti tinkamą atliekų sutvarkymą, jeigu žmonės elgtųsi neatsakingai ir visas atliekas mestų į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Mūsų tyrimai, o ir konteinerių turinys rodo, kad vis daugiau gyventojų atliekas rūšiuoja, tačiau vis dar pasitaiko klaidų, o netinkamai išmestos atliekos gadina viso konteinerio turinį ir apsunkina jų perdirbimą“, – sako A.Burbaitė, „Žaliojo taško“ atstovė.

Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos Lietuvoje mažinimo. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar naudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką. Tad kiekvieno mūsų indėlis – labai svarbus.

Dalintis