Pasaulyje per metus išmetama apie 90 mlrd. tonų išteklių: kaip šią problemą siūloma spręsti Lietuvoje?

2022-11-16

Bendradarbiavimas ir kooperacija yra pagrindas žiedinės ekonomikos vystymuisi Lietuvoje, kuri, Lietuvos inovacijų centro duomenimis, šiandien sudaro tik 5 proc.

Ekspertai teigia, kad pramonės simbiozė arba bendradarbiavimas ir kooperacija, investicijos į mokslo inovacijas, ieškant tvaresnių sprendimų, yra labai svarbus veiksnys, plėtojant žiedinės ekonomikos principus ir sprendžiant milžiniškus pakuočių atliekų susidarymo kiekius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Žiedinės ekonomikos skatinimo priemonės

„Lietuvos ekonomikos žiediškumas viso labo siekia apie penkis procentus, tad  galime drąsiai teigti, kad šalyje vyrauja linijinis ekonomikos modelis. Remiantis naujausiais „Circularity Gap Reports“ iniciatyvos duomenimis, materialiųjų išteklių vartojimas pasaulyje nuo praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio išaugo beveik keturis kartus. Dėl linijinio požiūrio į ekonomiką, per metus išgaunama daugiau nei 100 mlrd. tonų išteklių ir 90 procentų jų yra išmetama. Jei niekas nesikeis, 2050 m. šis skaičius gali siekti 170–184 mlrd. tonų“, – liūdną statistiką pateikė didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ inicijuotoje praktinėje konferencijoje „Pakuotės DNR. Tvarios partnerystės akceleratorius“ kalbėjęs Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas.

Anot R. Lapinsko, priemonės, leisiančios paskatinti pramonės bei ekonomikos žiediškumą, yra galimos tik bendradarbiaujant: „Pramonės simbiozė arba bendradarbiavimas, kai vienos pramonės šakos šalutinis produktas tampa kitos pramonės šakos žaliava, yra labai svarbus veiksnys ir be jo mes nepajudėsime. Taip pat išplėstinės gamintojų atsakomybės schemos, atliekų perdirbimo ir naudojimo sistemų rėmimas, plastiko žiedinėje ekonomikos strategija, iš vienos pusės verčia, o iš kitos pusės suteikia galimybę bendradarbiauti įgyvendinant Europos žaliąjį kursą.“

Kooperacija ir bendradarbiavimas

Skirtingų gamybos ir vartojimo industrijų bendradarbiavimas, bendradarbiavimas tarp skirtingų įmonių toje pačioje industrijoje, tarptautinis ar teritorinis bendradarbiavimas – tai simbiozės pavyzdžiai, kurie gali atnešti proveržį tvarkantis su didėjančiais vartojimo iššūkiais bei jo pasekmėmis. Lietuvoje puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei mokslo ir verslo bendradarbiavimas, kuriant inovatyvius sprendimus.

„Lyginant su ES vidurkiu, Lietuva atsilieka pagal investicijas į mokslinius tyrimus, verslas per mažai investuoja į inovacijas, vystant atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimą bei perdirbimą, kuriant ir ieškant sprendimų tvarioms pakuotėms, todėl džiugu, kad šiandien apie tai kalbame“, – teigia R. Lapinskas.

Ėmėsi praktinių sprendimų

Siekiant efektyvios ekspertinės sinergijos pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje, „Žaliasis taškas“, šiuo metu atstovaujantis beveik 3 tūkst. Lietuvos gamintojų ir importuotojų, ėmėsi lyderystės ir pakvietė dvi organizacijas – Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų ir tyrimų centrą bei Žaliosios politikos institutą – pasirašyti bendradarbiavimo ir partnerystės sutartis.

„Norėdami, kad sąvokos „tvarumas“ ir „žiedinė ekonomika“, pramonės bei verslo sektoriams susiduriant su aplinkosaugos bei klimato iššūkiais, neliktų tik skambiomis frazėmis, turime nedelsiant ieškoti praktinių sprendimų ir juos įgyvendinti, o viena svarbiausių sėkmingo rezultatų sąlygų – bendradarbiavimas. Dėl šios priežasties, pramonės, verslo, mokslo bei politikos sričių atstovus kviečiame ne konkuruoti, o kartu ieškoti tvaresnių sprendimų, kuriant aplinkai draugiškas pakuotes, kartu mažinant atliekų kiekius bei energijos sunaudojimą ir generuojant papildomus pajamų šaltinius verslui“, – apie bendradarbiavimo svarbą kalbėjo „Žaliojo taško“ vadovas Kęstutis Pocius.

Su Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centru „Žaliasis taškas“ bendradarbiaus siekiant mokslo integracijos, glaudesnio studijų ir praktikos sąlyčio partnerystės bei rengiant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų, darnios plėtros, pakavimo tyrimų, socialinės atsakomybės, aplinkosaugos ir atliekų prevencijos bei kitų sričių projektus, o su Žaliosios politikos institutu – stiprinant visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą, skleidžiant patikimą ir įrodymais grįstą informaciją apie klimato kaitą, tinkamą atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką, aplinkai draugišką vartojimą ir kitas susijusias žaliosios politikos sritis.

Maisto atskyrimas nuo kito srauto atliekų – privalomas

Remiantis „Un Food Waste Index“ duomenimis, 2019 m. buvo išvaistyta apie 931 mln. tonų maisto. Anot R. Lapinsko, spręsti šią problemą būtina ne tik mažinant išmetamo maisto kiekius, bet ir atsakingai rūšiuojant maisto pakuotes.

„Rūšiavimas be maisto, be griežto ir visiško biodegraduojančių atliekų atskyrimo, nelabai turi prasmės – tik šimtaprocentinis maisto atliekų pašalinimas iš kitų pakuočių srauto leidžia jas tvarkingai perdirbti. Priešingu atveju, mes turime taikyti įvairiausias technologijas, kurios leistų jas išvalyti, tačiau su kiekviena papildoma valymo operacija, šis procesas tampa savotišku Sizifo darbu, kuris kartu išbrangina būsimą produktą, o verslui tai reiškia nesėkmę ir ekonominį nepagrįstumą. Susiklosčius tokioms sąlygoms – toks procesas yra pasmerktas žlugti“, – tvirtina R. Lapinskas ir priduria, kad pirminis rūšiavimas, kuris prasideda jau žmogaus virtuvėje, yra itin svarbus.

Pakuočių gamintojo atsakomybė valstybės politikoje

Lietuvos gamintojams ir importuotojams skirtoje konferencijoje „Pakuotės DNR. Tvarios partnerystės akceleratorius“ Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, pristatydama pakuočių gamintojo atsakomybes valstybės politikoje, teigė, jog pagrindinė pakuočių atliekų tvarkymo sektoriaus užduotis – iki 2030 m. pabaigos bent 70 proc. visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama. Perdirbus pakuočių atliekas ir iš jų pagamintas antrines žaliavas grąžinus į gamybą, kilsteltume ir žiediškumo indeksą, kurio vertė šiuo metu Lietuvoje žemiausia, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.

Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, imtasi ir pakuočių sistemos reformos.

„Ši reforma ir joje numatyti pokyčiai buvo reikalingi tam, kad pagaliau visi gyventojai turėtų galimybę rūšiuoti, kad būtų garantuotas tam tikras saugumas dėl paslaugos tęstinumo. Šiuo metu rūšiavimo galimybės gyventojams yra pagerintos ir užtikrintos, o savivaldybėms tariantis su gamintojų ir importuotojų organizacijomis, – numatyta mažesnė administracinė našta, sustiprinta gamintojo atsakomybė. Šių metų gruodį laukia atliekų surinkėjų ir vežėjų atranka, kurią turi užtikrinti savivaldybės. Kuomet bus sudarytos sutartys, reforma, kuri buvo numatyta pakeistame pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, įsigalios pilna apimtimi“, – teigė viceministrė.

Dar viena tema, kuri šiemet labai aktuali pakuočių gamintojams, anot R. Radavičienės, yra pakuočių perdirbamumas, todėl džiugu, jog verslas pats imasi iniciatyvos ir kalba apie pramonės simbiozę, mokslo inovacijas ir patys ieško tvaresnių sprendimų pakuotėms.

„Nuo šių metų įsigalioja diferencijuoti mokesčių tarifai ir tai be galo svarbu įmonėms, kadangi susiję su mokestiniais įsipareigojimais. Turėjome ne vieną diskusiją, todėl džiaugiuosi, kad Lietuvoje mokslas yra pasirengęs siūlyti sprendinius, konsultuoti, būti pagalbininku verslui darant teisingesnius pasirinkimus ir kartu siekiant didelio proveržio pakuočių perdirbimo srityje. Buvome žadėję, kad pirmaisiais metais, pradėjus įgyvendinti pokyčius, įmonėms daugiau teiksime metodinę pagalbą, bet vis tik būsime labai nepakantūs akivaizdiems piktnaudžiavimams“, – perspėjo R. Radavičienė.

Lūžio taškas – kelio atgal nėra

Tai, kad Europos politikoje – lūžio taškas, rodo Europos Komisijos iniciatyvos pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje, tvirtina R. Radavičienė. Anot viceministrės, spaudimas daryti pokyčius verslo modeliuose šiandien abejonių nebekelia.

„Europos Komisijos fokusas yra sutelktas į gamintoją ir gamybą. Šiuo metu kelią skinasi ir yra numatomos šios EK iniciatyvos – Pakuočių direktyvos peržiūra, kuri suplanuota ir artimiausiu metu turėtų pasirodyti jos projektas, orientuotas į reikalavimus daugkartinėms ir kompostuojamoms pakuotėms, taip pat planuojamas harmonizuotas užstatinių pakuočių ženklinimas ir susirūpinimą keliančių medžiagų pakuotėse apribojimai. Numatyti reikalavimai ir bioskaidaus plastiko bei kompostuojamo plastiko gaminiams, gamintojų mokamų organizacijoms finansinių įnašų moduliavimas, atsižvelgiant į pakuočių savybes, pavyzdžiui, perdirbamumą, taisomumą, taisykles. Planuojama iniciatyva – Žalieji teiginiai, kuria siekiama įteisinti informaciją apie produktą ant pakuočių apie maistą ir gėrimus“, – tvirtino R. Radavičienė.

Anot aplinkos viceministrės R. Radavičienės, pokyčiai pakuočių atliekų tvarkymo srityje skinasi kelią ir  nacionaliniu lygmeniu. „Šiuo metu Seime diskutuojama dėl draudimo nustatyti prekybos vietose nemokamai dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, svarstoma apie pareigą ženklinti biologiškai skaidaus plastiko pakuotes ir plėsti užstato už vienkartines pakuotes sistemą, įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes. Ministerijoje šiuo metu rengiame Mokesčio už aplinkos teršimą, Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimus“, – referuoja R. Radavičienė.

Antrus metus organizuojamoje praktinėje konferencijoje, kurią gyvai ir nuotoliu stebėjo daugiau nei tūkstantis šalies įmonių buvo aptarti realūs bei praktiniai pramonės simbiozės pavyzdžiai Lietuvoje, inovatyvūs įrankiai, įgyvendinant tvarių pakuočių sprendimus, analizuota, kas yra ir kaip siekti  „tobulos“ pakuotės gamintojams ir importuotojams bendradarbiaujant ir investuojant į mokslo inovacijas.


Taip pat skaitykite:

Atliekų mažinimo savaitė: prognozuojama, kad kietųjų komunalinių atliekų kiekis išaugs iki 70 proc.

2022-11-24

Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą visuomenė išlaikė penketui

2022-11-22

Lietuvos mokslininkai tvaresnės pakuotės sprendimų ieško kurdami net kosmoso sąlygas

2022-11-10
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.