Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos minėjimas Vilniuje

Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1972 m. Stokholme vykusios tarptautinės konferencijos, skirtos globalinėms aplinkos problemoms spręsti, atidarymo metu.

2021-06-05

Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1972 m. Stokholme vykusios tarptautinės konferencijos, skirtos globalinėms aplinkos problemoms spręsti, atidarymo metu. Konferencijos dalyviai – 115 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai – pareiškė, kad gamtos ištekliai, įvairios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms. Ši diena yra svarbi kiekvienam žmogui. Jungtinės Tautos siekia informuoti pasaulio visuomenę įvairiais aplinkosaugos klausimais bei ragina politikus imtis konkrečių veiksmų.

Pagaliau atėjusi vasara, karantino suvaržymų atlaisvinimas, pamažu leido vėl vykti susitikimams, laikantis saugumo reikalavimų. Nuostabiai vasarišką dieną, šeštadienį, Vilniaus universiteto Botanikos sode paminėta Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio iniciatyva apdovanoti mokiniai, pedagogai, darželiai ir mokyklos, kurie net ir karantino metu nepamiršo aplinkosauginio ugdymo veiklų. Šventėje atskleistos botanikos sode augančių augalų įdomybės, Vilniaus ekologė mokė spalvinti audinius augalais, Klaipėdos jaunimo teatras dovanojo spektaklį aplinkosaugine tema, iniciatyva „Kita forma“ bei organizacija „Žaliasis taškas“ – dirbtuves, kurių dalyviai galėjo pasisemti idėjų, kaip suteikti daiktams antro gyvenimo galimybę.

Gamtoje nėra „blogiečių“ ir „geriečių“

Aplinkos apsaugos diena švenčiama kasmet birželio 5-ąją nuo 1972-ųjų. Ši tradicija gimė Stokholme vykusios konferencijos, skirtos būtent aplinkosauginėms problemoms spręsti, metu. Viena iš renginio organizatorių, Vilniaus miesto savivaldybės ekologė Ona Motiejūnaitė sakė, jog šis aplinkos apsaugos dienos minėjimas nereiškia, kad aplinka rūpintis turėtume tik tą vieną dieną – minėdami galime įvertinti tuos, kurie jau įgyvendino originaliausias idėjas, tačiau tausoti aplinką turėtume kasdien ir visi – nepriklausomai nuo amžiaus.

„Mokytis to reikia nuo pat mažens. Suaugusiųjų požiūris į gamtą yra … stereotipiškas. Augalai, kurie mums nepatinka vadinami piktžolėmis, kai kurie vabzdžiai – kenkėjais. Gyvūnai – „blogi“ ir „geri“: erkės – blogos, vilkas – irgi, o kiškis – tik bailys. Iš tiesų gamtoje visi organizmai yra reikalingi ir tarpusavyje susiję. Ir joje nuolat vyksta procesai, kol žmogus nesuardo tos nusistovėjusios pusiausvyros,“ – sako pašnekovė.

Pasak ekologės, labai svarbu atskirti, kokie mūsų darbai gamtai yra išties geri darbai, o kada mes tik įsivaizduojame darantys gera. Pavyzdžiui, paukščių lesinimas batonu jiems tikrai ne į sveikatą – tokių produktų natūralioje gamtoje jie niekuomet neranda.

„Todėl Aplinkos apsaugos dieną labai norėjome paskatinti ir pagerbti tuos, kurie visus praėjusius metus išties dirbo gamtai naudingus darbus. Vilniaus miesto savivaldybė kiekvienais metai dalį lėšų skiria aplinkosauginio švietimo projektams,“ – sako O. Motiejūnaitė.

Darželiai išnaudoja savo erdvę: joje telpa ir daržas ir vorų kampas

Renginio, vykusio VU botanikos sode metu apdovanoti lopšelių-darželių bei mokyklų pedagogai, moksleiviai ir įstaigos, kurios aktyviai vykdė aplinkosaugines veiklas, dalyvavo klimato kaitos savaitės renginiuose. Darželinukai bei moksleiviai dovanų gavo aplinkosauginės tematikos knygų, kad dar labiau galėtų gilinti savo žinias.

O. Motiejūnaitė pabrėžė, jog darželiai turi galimybę ir aktyviai įsitraukia į edukacinių žaliųjų erdvių kūrimą savo teritorijoje. Jau tradiciniu tapo kas dvejus metus organizuojamas Vilniaus miesto žaliųjų edukacinių erdvių konkursas – jis vyks ir šiais metais.

„Kai kurie lopšeliai-darželiai Vilniuje turi net per 30 tokių žaliųjų edukacinių erdvių: įsikuria daržus, vaismedžių ir vaiskrūmių sodus, aromatinių, vaistinių, medingųjų augalų lysves, medžių pažintinius takus, žydinčių pievų saleles ir net vynuogyną. Kiti pasižiūri kūrybiškai: turi dinozaurų erdvę, kur auga ginkmedis (vadinamas augalu „gyvąja iškasena“, ilgaamžiškumo, Gėtės medžiu), tulpmedis, magnolija – vieni seniausių Žemėje žinomų augalų. Vaikai ten susineša pažaisti dinozaurus, kartu susipažįsta su gyvūnų ir augalų evoliucija. Darželiai turi vabzdžių viešbučius, mokomuosius avilius, kurių viduje išdėliotos skirtingų bičių nuotraukos. Dar kiti turi sraigių, ežių, sliekų, skruzdėlių ir netgi vorų erdves, pasidaro gluosnių žaliąją pavėsinę, kuria žaliąsias tyrimo laboratorijas“ – vardijo O. Motiejūnaitė.

Ji pabrėžė, jog darželio amžiaus vaikai tokiu būdu jau netgi supranta, kokiame dirvožemyje augalas augs geriau, kokiame – prasčiau. Šie pirmieji gamtos tyrimo ir saugojimo įgūdžiai – labai svarbūs.

Kas gimsta iš čia pat Lietuvoje perdirbamo plastiko?

Po apdovanojimų organizacija „Žaliasis taškas“ ir Klaipėdos jaunimo dramos teatro aktoriai susirinkusiems dovanojo spektaklį apie šiukšlių – baterijos, plastikinio maišelio ir kitų – kelionę į miestą. Spektaklio metu dar kartą patikrintos vaikų žinios, kaip reikėtų išrūšiuoti skirtingas atliekas.

VU Botanikos sodo atstovė Kristina Balnytė vedė didelio susidomėjimo sulaukusias ekskursijas pristatydama įdomiausius sodo augalus, dalindama patarimus, kaip reiktų juos auginti namuose.

„Pati vedžiau dirbtuves „Audinių dažymas augalais“. Manau, jog pavyko – pirmiausia įsitraukė vaikai, vėliau, pamatę, kaip gražiai išeina, atsivedė už rankos ir jau patys mokė tėvelius bei močiutes. Tie darbeliai – tarsi meno kūriniai. Beje, šalia iniciatyva „Kita forma“ siuvo prijuostes ir daugkartinius pirkinių maišelius – ant vieno iš jų užsiuvome ir augalais margintą drobę – pavyko puikus spalvų ir raštų derinys,“ – sakė pašnekovė.
„Žaliasis taškas“ į botanikos sodą atsivežė ir parodą, kurioje demonstravo, ką lietuviškos plastiką perdirbančios įmonės, tokios kaip „Somlita“, „Gerovė“ gali pagaminti gavę švarią plastiko ar plastikinės plėvelės žaliavą. Taip pat buvo demonstruojami mažesnių iniciatyvų kūriniai, pavyzdžiui, Simono Sonkino į spalvingas medines figūrėles perdirbta riedlenčių mediena iš „Commune DYI“ dirbtuvių, „rePlastico“ rankinukas iš buitiniu būdu perdirbto plastiko.

Iniciatyva „Kita forma“ taip pat demonstravo įvairiausius žaidimus, kurie pagaminti iš antrinių žaliavų.
„Tikimės, kad pamatę, jog čia pat Lietuvoje iš plastiko gimsta puikiausi nauji gaminiai, gyventojai patikės rūšiavimo nauda ir bus labiau motyvuoti tvarkingai išrūšiuoti susidariusias atliekas,“ – sakė pakuočių tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ atstovė Asta Burbaitė.

„Misija: švari vasara“ – būdas padėkoti gamtai

Dalyviai galėjo pamatyti ir tamsiąją aplinkosauginių problemų pusę – kaip atrodys planeta, jei nekeisime savo įpročių? Drastiški taršos, žmogaus veiklos vaizdai užfiksuoti Žaliosios politikos instituto atvežtoje nuotraukų parodoje.

„Gamta – daugelio namai. Negalime ateiti į kitų namus ir šūkauti, dūkti, prišiukšlinti ir išeiti. Reikia tai suprasti, o kartais –papasakoti ir savo šeimos nariams. Nesame gamtos valdovai ir gamta neturi mums tarnauti,“ – pokalbį užbaigė Ona Motiejūnaitė.

Deja, tenka pripažinti, kad šimtai gamtos lankytojų iki mūsų jos namuose elgėsi negražiai. Todėl „Žaliasis taškas“ šylant dienoms jau antrą kartą skelbia akciją „Misija – švari vasara“. Jos metu moksleiviai, jų mokytojai, tėvai bei saugomų Lietuvos teritorijų lankytojai kviečiami griebti šiukšlių maišelius ir surengti talką arba tiesiog pasivaikščiojimą surenkant šiukšles. Specialių iš perdirbto plastiko pagamintų šiukšlių maišelių nuo šiol galėsite rasti visuose saugomų teritorijų lankytojų centruose. Tokio gero darbo poveikis – matomas iškart, o gražioje gamtos vietoje mesti šiukšlę darosi vis labiau gėda.


Taip pat skaitykite:

Skelbiamas konkursas

2021-06-25

Mažas įprotis – didelis rezultatas: tinkamas atliekų rūšiavimas palaiko Europos Žaliąjį kursą

2021-06-22

Projekto “Senjorai nešvaisto” tąsa – 60+ kine

2021-06-15