Į stiklo atliekų konteinerį metamos veidrodžių šukės ar panaudotos sauskelnės į popieriaus ar plastiko konteinerius tėra tik dalis atliekų rūšiavimo klaidų. Nors situacija Lietuvoje po truputį gerėja, pakuočių atliekų tvarkymo specialistai atkreipia dėmesį, kad dar yra ko pasimokyti.
„Beveik kasdien girdime naujienas apie su klimato krize ir neigiamu žmogaus pėdsaku susijusias nelaimes visame pasaulyje. Tai ir žmonių gyvybes nusinešantys potvyniai, ir uraganai, liepsnojantys miškai ar vis dažniau šėlstančios audros. Tinkamai rūšiuodami atliekas galime prisidėti ne tik prieš švaresnės aplinkos, bet ir ekologiškesnės ateities kūrimo, o visa tai turi įtakos ir klimato kaitos padarinių švelninimui“, – komentuoja didžiausios Lietuvoje licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ Marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė.
Pasak jos, džiugu, kad vis daugiau šalies gyventojų supranta atliekų rūšiavimo naudą, todėl situacija nuolat gerėja. Vis dėlto atliekas rūšiuoja dar ne visi.
„Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje atliekas rūšiuoja apie 90-95 proc. šalies gyventojų, tačiau realybėje situacija yra kiek kitokia. Nemažai pakuočių vis dar yra išmetama į buitinių atliekų konteinerius, kur praranda galimybę būti perdirbtos ar panaudotos antrą kartą. Jos tiesiog iškeliauja ir atgula visam laikui į sąvartynus. Ne ką mažesnė blogybė yra ir netinkamas atliekų rūšiavimas, kai dėl nežinojimo ar nesidomėjimo į rūšiavimui skirtus konteinerius išmetamos buitinės atliekos“, – sako S. Rasalė. .
Dėl šios priežasties itin aktualus tampa visuomenės švietimas: „Augant žmonių sąmoningumui, auga ir mūsų viltys bei entuziazmas, kad visi kartu galime kurti reikšmingą pokytį atliekų rūšiavimo atžvilgiu.“
Tvarumo dieną skyrė edukacijai
Kalbėti apie atliekų rūšiavimą galima ir darbe. Rugsėjo 29-ąją didžiausios šalyje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamyklos „Eckes-Granini Lietuva“ darbuotojai antrą kartą minėjo tvarumo dieną, o jos metu „Žaliojo taško“ atstovai mokė tinkamai rūšiuoti atliekas.
„Praėjusiais metais, kai organizavome pirmąją tvarumo dieną kartu su „Eckes-Granini Group“ atstovais skirtingose šalyse, buvome pasirinkę edukaciją apie sveiką mitybą. Šiemet nusprendėme visi kartu atnaujinti žinias apie atliekų rūšiavimą, nes kaip maisto produktų gamintojai puikiai suprantame, kad augantis vartojimas yra neatsiejamas nuo tinkamo atliekų tvarkymo, o pakuočių rūšiavimas yra esminis uždavinys“, – teigia „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas.
Tvarumo dienos metu įmonės darbuotojai turėjo progą sudalyvauti paskaitoje apie augančią aplinkos taršą bei atliekų rūšiavimo svarbą ir reikšmę. Aptartos tiek atsakingo vartojimo ir atliekų prevencijos temos, tiek primintos teisingo pakuočių rūšiavimo taisyklės.
„Siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis nebenaudojamų daiktų bei pakuočių atliekų gali būti panaudotos antrą kartą ir atgimti kitų daiktų forma, kvietėme „Eckes-Granini Lietuva“ darbuotojus susipažinti su atliekų perdirbimo ekspozicija bei patiems išbandyti antrinio panaudojimo galimybes“, – sako S. Rasalė.
Taip pat tvarumo dienos dalyviai galėjo išbandyti populiarius stalo ir lauko žaidimus, pagamintus iš antrinių žaliavų. Renginio metu apdovanoti ir metus trukusio žingsnių iššūkio 3 prizinių vietų laimėtojai.
„Tvarumas yra visos „Eckes-Granini Group“ verslo DNR, todėl didžiuojamės kiekvienu tvarumo strategijoje numatytu pasiekimu ir įsitraukusiais darbuotojais, kurie noriai prisideda prie pokyčių. Vieni pirmųjų Lietuvoje atsisakėme vienkartinių plastikinių šiaudelių, juos pakeisdami aplinkai draugiškais popieriniais, nuosekliai mažiname pakuočių svorį ir nesiruošiame ties tuo sustoti“, – pabrėžia M. Gudauskas.
Prašo atskirti skirtingas pakuotės
Pasak „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovės. , tinkamai rūšiuoti atliekas nėra sudėtinga, tereikia atsiminti keletą paprastų taisyklių.
„Rūšiuojamos yra visos tuščios pakuotės be likusių skysčių ar gaminio likučių. Tai reiškia, kad šiuo metu veikianti atliekų rūšiavimo sistema neįpareigoja gyventojų atskirti, ar pakuotė gali būti perdirbama, ar ne – tereikia stiklinę tarą mesti į stiklo konteinerį, popierinę bei kartoninę pakuotę – į popieriaus konteinerį, o visas likusias pakuotes – į plastiko konteinerį. Toliau darbą atliks rūšiavimo centrai, kur pakuotės bus perrenkamos pagal perdirbimo galimybes“, – komentuoja S. Rasalė. v. pavardė.
Metų pradžioje „Eckes-Granini Lietuva“ užsakymu vykdyta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad tuščius tetrapakus rūšiuoja 67 proc. apklaustųjų – didžioji dalis tą daro visada (42 proc.), kas ketvirtas dažniau rūšiuoja, nei nerūšiuoja (25 proc.). Tačiau tik pusė šalies gyventojų žino, kad jas reikia mesti į plastiko atliekų konteinerį.
Anot pašnekovės, gyventojų prašoma tik atskirti skirtingas pakuotės medžiagas, net jei jos visos metamos į tą patį konteinerį. Pavyzdžiui, išimti indelį iš kartoninės pakuotės, buteliuką – iš skardinio įdėklo ar plastikinio maišelio, visiškai nuplėšti grietinės ar jogurto indelio dangtelį. Esant galimybei rūšiuojamas pakuotes galima išskalauti, kad šios neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų – itin tai aktualu išmetant pakuotes, kuriose liko riebalų (aliejaus buteliai, margarino ar žuvies pakuotės).
TRUMPA RŪŠIAVIMO ATMINTINĖ
[Stiklo atliekų konteineris]
- Mesti: stikliniai buteliai, stikliniai indai ir stiklinės pakuotės, stiklainiai be dangtelių, taip pat įvairios stiklo pakuočių duženos bei šukės.
- Nemesti: veidrodžiai, porcelianas, krištolas, keramika, dezinfekcinių priemonių buteliai, visų tipų elektros lemputės, televizorių ekranai, namų langų stiklų paketai, automobilių stiklai.
[Popieriaus atliekų konteineris]
- Mesti: įvairios popierinės ir kartoninės pakuotės, laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai, pakavimo popierius, dovanų maišeliai bei dėžutės.
- Nemesti: sauskelnės, vienkartinės servetėlės, plastiku padengtas ar riebalais bei kitomis medžiagomis (tepalais, dažais, betonu) suteptas popierius, dokumentų segtuvai su metalinėmis dalimis.
[Plastiko atliekų konteineris]
- Mesti: visos plastikinės, kombinuotos bei metalinės pakuotės, kaip buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė. Kombinuotos pakuotės, tokios kaip: tetrapakai, pieno, sulčių pakuotės bei saldainių, traškučių, ledų bei kiti panašūs pakeliai. Metalinės pakuotės: metaliniai dangteliai, gėrimų bei konservų skardinės, kitos smulkios metalinės pakuočių atliekos.
- Nemesti: dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai, higienos reikmenys, medicinos atliekos ir švirkštai, aerozolio flakonėliai, tepalo bakeliai, indeliai nuo dažų, antifrizo pakuotės, smulki ir stambi elektroninė įranga.
Dalintis