Numatomi pakuočių atliekų sprendimai: vienkartinių pakuočių atsisakymas ir daugiau produktų daugkartinio naudojimo pakuotėse

Kiekvienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje iki 2040 m. pakuočių atliekų kiekį sumažinti bent 15 proc., kuo daugiau pakuočių perdirbti ir visoje ES numatyti vienodą pakuotės ženklinimą, kuris leis lengvai suprasti, kaip pakuočių atliekos bus surenkamos ir perdirbamos, taip pat – nustatyti pakuočių kūrimo standartus, kurie užtikrintų daugkartinį jų panaudojimą – tokius planus aplinkosauginėje konferencijoje „Įdomioji ekologija“, skirtoje paminėti Žemės dieną, pristatė už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Anot eurokomisaro, tikimasi, jog ši iniciatyva paskatins pakuočių sektoriuje aktyviau taikyti žiediškumo principus ir padės spręsti pakuočių atliekų tvarkymo problemą bei padės gyventojams sutaupyti.

2023-03-20

Naujos taisyklės padės sutaupyti

Trečius metus didžiausios Lietuvoje licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos
„Žaliasis taškas“ kartu su EUROPE DIRECT centrais Lietuvoje organizuojamoje
konferencijoje eurokomisaras atkreipė dėmesį, jog skaičiuojama, kad šios naujos taisyklės
kiekvienam gyventojui kasmet padės sutaupyti iki 100 eurų.
V. Sinkevičiaus teigimu, prekyboje atsiras daugiau produktų, kuriuos bus galima įsigyti
daugkartinio naudojimo pakuotėse, todėl ten, kur įmanoma, vienkartinių pakuočių visai
atsisakysime, o instrukcijos, kaip išmesti pakuotę, bus daug paprastesnės.
„Sutinku, kad siūlomos priemonės yra plataus užmojo ir labai ambicingos, tačiau pakuočių
atliekų vis daugėja, todėl privalome reaguoti ir atitinkamai pritaikyti jų reguliavimą, bet ne ką
mažiau svarbus vaidmuo tenka ir jums, todėl kviečiu atsisakyti vienkartinių pakuočių,
daugkartines naudoti kuo dažniau ir, kai galime, būtinai jas perdirbti“, – konferencijos
dalyviams kalbėjo V. Sinkevičius.

Ministras Gentvilas: „Kiekvienas esame aplinkosaugininkas“

Jam pritarė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kuris atkreipė dėmesį, jog pasaulis yra
įsitraukęs į ilgametę kovą su pakuočių tarša, kuri veikia visas ekosistemas, todėl būtina imtis
priemonių tai įveikti. Irdamos pakuotės skaidosi į mikroplastikus ir kitas chemines
medžiagas, kurios dar ilgai nesuskyla kituose organizmuose, o plastiko dalelių šiandien jau
randama net ir kūdikių kraujyje.

Jis atkreipė dėmesį, jog nors įvairios pakuotės išties padarė žmonių kasdienybę patogesnę,
tačiau antram gyvenimui prikeliama vis dar per mažai pakuočių atliekų, o tai reiškia didžiulę
naštą gamtai.

„Kol kas Lietuvoje vos 4 proc. naujo gaminio sudėties sudaro perdirbtos žaliavos – tai yra per
mažai. Vietoje to, kad medžiagas naudotume pakartotinai, mes jas vis dar imame iš gamtos ir
gaminame naujus produktus. Tačiau esame užsibrėžę tikslą, kad už dvejų metų 70 proc.
surenkamų pakuočių atgims antram gyvenimui ir virs naujais produktais. Per trejus metus
mes siekiame patrigubinti pakuočių perdirbimą ir kuo daugiau jų grąžinti į savo pramonę“, –
planuojamus pokyčius pristatė aplinkos ministras.

Jis pridūrė, jog kartu tai – ir postūmis gamintojams ieškoti tvaresnių pakuočių alternatyvų:
„Gamintojai skatinami pradėti kuo daugiau žaliavų naudoti pakartotinai, o nauja pakuotė turi
būti lengvai perdirbama, vienalytė. Svarbu ir tai, kad šios neturėtų būti perteklinės – kelis
kartus didesnės už patį produktą.“

S. Gentvilo teigimu, kiekvienas vartotojas savo rankose turi galią rinktis ir mažinti vartojimą,
prisidėti prie problemos sprendimo teisingai rūšiuojant, o besiplečianti pakuočių tvarkymo
sistema padės tai daryti kuo paprasčiau. Anot jo, pirminis rūšiavimas leidžia tinkamai
paruošti pakuotę atgimti pakartotiniam naudojimui, tačiau tam reikalingas gyventojų, mokslo
ir verslo bendradarbiavimas.

Aplinkos ministras džiaugėsi, jog Lietuva yra pavyzdys, iš kurio mokosi pasaulis, o mūsų šalį
lankantys turistai stebisi gamtos švara. „Kiekvieną dieną darydami geriau, nei darėme vakar,
visi mes esame aplinkosaugininkai, taigi, populiarinkime savo ekologines žinias kaip globalų
pavyzdį kitoms valstybėms. Didžiuokimės tuo, ką darome, ir darykime dar geriau“, – linkėjo
S. Gentvilas.

Iškastinio kuro suvartojimas auga

Konferencijos metu buvo aptartos ir kitos pakuočių kūrimo ir atliekų tvarkymo aktualijos
Lietuvoje bei gerieji pavyzdžiai.

KTU aplinkos inžinerijos instituto docentas, KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro
vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas pristatė dalyviams inovacijas gamtai draugiškų
pakuočių kūrimo srityje bei pakuotės dizaino svarbą, siekiant įgyvendinti žiedinės
ekonomikos principus. Taip pat jis atkreipė dėmesį į iškastinio kuro naudojimo problemą ir
pristatė sprendimus.

„Kasmet gamyboje panaudojama maždaug 100 milijardų tonų iškastinio kuro ir šis skaičius
vis dar auga – taip yra todėl, kad, nepaisant antrinio medžiagų panaudojimo didėjimo, žmonių
vartojimas taip pat auga, todėl didėja ir jam patenkinti reikalingi ištekliai, o atliekų kiekiai
pasaulyje tokie dideli, kad jų sutvarkyti nespėjame“, – teigė V. Varžinskas ir pastebėjo, jog
turime kovoti ne su pasekme, o priežastimi, todėl vien rūšiavimo – nepakanka.

KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas pristatė naujausius 2023 m. duomenis,
kuriais remiantis, iš kasmet naujai išgaunamų medžiagų, pakartotinai pasaulyje panaudojama
vos 7,2 proc. – visos kitos atsiduria sąvartynuose, vandenynuose ar yra sudeginamos.

„Nepaisant to, jog į gamybą sugrįžta vis didesnė dalis panaudotų išteklių, žiediškumo rodiklis
kasmet mažėja (2018 m. buvo 9,1 proc.). Tačiau pavyzdį pasauliui demonstruoja Olandija,
kurios žiediškumo rodiklis yra 24 proc., o Norvegijoje jis siekia vos 2 proc. Lietuvoje – 3,3
proc. (83,9 mln. tonų)“, – statistiką pristatė pranešėjas.

V. Varžinskas kalbėjo ir apie pačių pakuočių svarbą žiediškumo procese – jis tvirtino, jog
būtent produkcijos pakuotė yra vizitinė kortelė, pagal kurią klientai sprendžia apie įmonės
tvarumo politiką. Mokslininkas pristatė, kad pasaulyje vis daugėja ir inovatyvių pavyzdžių, o
vienas naujausių – patekusi į vandenyną, maistu žuvims tampanti pakuotė.

Visai netrukus, anot pranešėjo, spėjama, išvysime ir vis daugiau išmaniųjų pakuočių.

Neteisingai išrūšiuojama maždaug trečdalis atliekų

MB „Ecogrant“ direktorius Jaunius Ramoška konferencijos metu pristatė antrinių žaliavų
panaudojimo naujų pakuočių gaminimo procese svarbą bei jų ženklinimo standartą. Anot J.
Ramoškos, atsakingas pakuočių ženklinimas didina verslo skaidrumą ir pasitikėjimą –
ženklinimo standartas užkerta kelią nekontroliuojamam antrinių žaliavų naudojimui, todėl
gamintojai privalo pažymėti, kiek ir kokios kilmės atliekų buvo panaudota gaminiuose.
VšĮ „Žaliasis taškas“ komunikacijos ir marketingo vadovė Asta Burbaitė aptarė, kaip
teisingai rūšiuoti atliekas. „Gyventojai vis aktyviau rūšiuoja atliekas, tačiau matome ir
nemažai klaidų – rūšiavimo konteineriuose aptinkama apie 30% netinkamai išmestų atliekų.
Pagrindinė mūsų žinutė šiandien – pradėkime su atliekomis elgtis atsakingai. Svarbu ne tik
rūšiuoti, bet ir tai daryti tinkamai. Viena esminė taisyklė – rūšiuojamos yra visos pakuočių
atliekos, tereikia joms rasti tinkamą konteinerį: popieriaus pakuotes mesti į popieriui skirtą
konteinerį, jei tokio arti namų nėra – į plastiko konteinerį, visa stiklo tara keliauja į stiklo
konteinerį, o visos likusios pakuotės – į plastiko konteinerį. Pakuotės turi būti tuščios, o
kartoninės dėžutės išlankstytos. Rūšiuoti nesudėtinga, bet tikrai naudinga“,

– apie tai, į ką svarbu atkreipti dėmesį rūšiuojant atliekas, kalbėjo „Žaliojo taško“ atstovė.


Taip pat skaitykite:

„Šiukšlių šerifas“ stebi, ar rūšiuojate teisingai: naujame „Žaliojo taško“ klipe – dėmesys pakuočių atliekoms

2024-05-08

Ar gyventojai išlaikytų atliekų rūšiavimo egzaminą? Patikrino atlikdami tyrimą

2024-05-02

Alytiškiai – vieni geriausiai rūšiuojančių atliekas: tai daro beveik kiekvienas

2024-04-30
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.