Kaip plastikas virto „blogiu“ ir ko išmokti iš griūvančio plastikinio pasaulio

Plastikas yra žmogaus sukurta sintetinė medžiaga, pradėta plačiai taikyti visuomenės poreikiams praeito amžiaus viduryje. Iki šiol žmonės plastiko pagamino per 8 milijardus tonų.

2018-10-05

Didžioji dalis šiuo metu naudojamo plastiko yra gaminama iš naftos produktų, nors jį įmanoma pagaminti ir iš natūralių augalinių medžiagų. Plastiką iš esmės sudaro anglis ir vandenilis, kone visada papildomai dedama ir kitų cheminių medžiagų. Taip gaunama didelė plastikinių medžiagų įvairovė. (15)

Jei deivė Jūratė kadaise gyveno gintariniuose rūmuose, tai mes, galima sakyti, gyvename plastikiniame pasaulyje. Plastikas yra tokia tobula medžiaga, kad pradedu manyti, jog plastikas gal net labiau už internetą lėmė pastarųjų dešimtmečių visuomenės pažangą ar bent jau svariai prie jos prisidėjo.

Plastikas pasižymi puikiomis savybėmis: yra lengvas, lankstus ir patvarus! Plastiką galima pagaminti tokį tvirtą, kad tiktų net ir automobilių ar lėktuvų dalims. Galima pagaminti lengvą ir ploną, pavyzdžiui, maišelį. Dažniausiai plastikiniai maišeliai greitai plyšta, bet neyra šimtus metų. (21)

Plastikas chemiškai nereaguoja beveik su jokiomis kitomis medžiagomis ir natūralioje aplinkoje ilgai neyra, todėl jo atliekas utilizuoti labai sudėtinga (21). Jei po tūkstančio metų žmonės tyrinės šiuolaikinės visuomenės gyvenimą, mūsų palikimas tikrai primins plastikinį pasaulį (galbūt sugriuvusį, kaip Jūratės gintariniai rūmai).

“Plastiko krizė”

Plastiko gyvavimo ciklą galima skirti į dvi dalis – 1) nuo gamybos iki panaudojimo ir 2) po panaudojimo. Pirmoji būtų ganėtinai aiški ir struktūruota, o antroji primintų veikiau chaotiškus bandymus kaip nors atsikratyti plastiko atliekų. Žmonės iki šiol nesukūrė gerai veikiančio proceso, kuris leistų lygiai taip pat struktūruotai pasirūpinti ir panaudotu plastiku (6).

Kartą namuose balsu pagalvojau: “Žmonės turėtų kažko išmokti iš plastiko krizės,” o vyras ir klausia: “Kada buvo plastiko krizė?” Dabar! Jungtinės Tautos taip skambiai pavadino susidariusią padėtį, kad atkreiptų visų mūsų dėmesį (10).

Kadangi nesugebame pasirūpinti panaudotu plastiku, sulaukėme šių daug kam jau žinomų pasekmių: kasmet 8 milijonai tonų plastiko atliekų patenka į vandenynus (vidutiniškai po 1 vilkiką per minutę, 4), žaloja ir naikina jūrų gyvybę bei ỹra į mikro daleles, kurios gali patekti į žmogaus organizmą (pavyzdžiui, suvalgius žuvies). Kaip mūsų kūnai pasitiks plastikinius vidaus atėjūnus, dar sužinosime…

Plastiko atliekų tvarkymas

Plastiko atliekos yra labai sudėtingos šiukšlės. Nėra vietos joms saugiai “apgyvendinti”, kad nekenktų aplinkai. Sąvartynuose joms tikrai ne vieta. Ten plastiko atliekos didina sąvartynų užimamą plotą ir išskiria pavojingas medžiagas (6). Dar blogiau, jei plastikinių šiukšlių primėtome ant šaligatvio ar gamtoje. Taip sudarome puikiausias sąlygas lietui ar vėjui nunešti jas į kanalizaciją ar upes (7).

Geriausia, ką šiuo metu kiekvienas asmeniškai galime daryti – rūšiuoti plastiko atliekas. Kiti variantai prastesni, todėl rūšiavimu užsiimti labai svarbu. Pasak “Plastics Europe” ataskaitos, Lietuvoje 2016 m. beveik pusė plastiko atliekų pateko į sąvartynus (t.y. liko neišrūšiuotos ir nepanaudotos energijai išgauti, 2). Tikėtina, kad šis rodiklis nuolat gerėja, bet dar turime kur pasitempti.

Vis tik planetos neišgelbėsime vien rūšiuodami ir naudodamiesi plastikinės taros grąžinimo sistema. Neretai plastiko atliekos nebūna perdirbamos, nes įvairios cheminės sudėties plastikas nemaišytinas tarpusavyje (13). Jei plastikas ir perdirbamas, tai ribotai – vieną ar kelis kartus (16).

Plastiko atliekose “skęstančio” pasaulio situaciją galime palyginti su tokia padėtimi: įsivaizduokite, kad vonioje palikote atsuktą vandenį ir užliejote namus. Norėdami susitvarkyti, pirmiausia užsuksite vandenį ir tik po to imsitės jį semti ir šluostyti. Taip ir plastiko problemą svarbu spręsti iš pašaknų: mažiau gaminti ir vartoti.

Plastikas – patogumo kultūros simbolis

Plastikas nekeltų tokių bėdų, jei iš jo kurtume daiktus, tarnausiančius daugybę metų, o ne vos vienai žmonių kartai. Plastiko padedami gyvename “patogumo eroje” ir jo visiškai nevertiname: pasinaudoję išmetame. Vienkartiniai plastikiniai daiktai ir pakuotės naudojamos vos keletą minučių, o neyra kelis šimtmečius (17).

Atsisakę vienkartinio plastiko, sudarančio apie pusę plastikinių atliekų (3), galėtume žymiai pagerinti planetos būklę. Amerikoje atlikta analizė (1) parodė, kad tarp pagrindinių 20-ies labiausiai aplinką teršiančių plastikinių produktų liūto dalį užima vienkartiniai daiktai ir įvairios pakuotės, kaip saldainių ir traškučių pakeliai, buteliukai ir jų kamšteliai, maišeliai, šiaudeliai, vienkartiniai puodeliai ir indai, maisto išsinešimo dėžutės, šventiniai balionai ir pan. (straipsnio pabaigoje pateiksiu nuorodą į visą sąrašą).

Tai ir blogos, ir geros naujienos. Blogai, kad nesusiprotėjome anksčiau. Gerai, kad daugelio vienkartinių plastikinių daiktų galime nevartoti, ir nuo to mūsų gyvenimas praktiškai nesuprastės, o planetos būklė gerės.

Plastikinės produktų pakuotės yra atskira tema. Mums jau į kraują įaugę kone visus maisto produktus ir kitus daiktus pirkti plastikinėse pakuotėse. O šios, pasirodo, sudaro 40% plastiko paklausos (2). Jei rinktumės mažiau įpakuotus ar nepakuotus produktus, plastiko gamintų mažiau.

Atsargiai, alternatyvos!

Gal jau metas pasmerkti plastiką taip, kad šis ”išeitų iš mados“? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad plastikinius daiktus ir pakuotes lengva pakeisti popieriumi, stiklu ar bioplastikais (t. y. augalinės kilmės plastiku). Vis tik mokslininkai perspėja – būkime apdairūs su alternatyvomis. Kai visi „pradeda pūsti į vieną dūdą“, nesunku pridaryti klaidų.

Štai kad ir popierinės plastikinių pakuočių alternatyvos. Popieriaus atliekos ne tokios žalingos: jas irgi galima perdirbti, o gamtoje popierius sparčiai ỹra; tik puikiai suprantame, kad popieriui gaminti kertame medžius, o ir pats gamybos procesas labiau teršia aplinką (18). Plastikas yra labai lengvas, todėl transportuojant produktus plastikinėse pakuotėse išskiriama mažiausiai CO2. Jei plastiką pakeistume popieriumi, stiklu ar kitomis medžiagomis, išskiriamo CO2 kiekis išaugtų dešimteriopai (2).

Na, o kaipgi bioplastikas? Jis neretai pristatomas kaip “nekenksmingiausia plastikų rūšis”, bet tyrėjai ir čia mus taiso – gal ir ne visai taip. Jei visą Europoje pakuotėms sunaudojamą plastiką pakeistume bioplastiku, pastarojo gamybai užimtume apie 10% derlingos žemės, dabar naudojamos maisto auginimui, eikvotume žymiai daugiau energijos bei gamtinių išteklių (18).

Bioplastikas nebūtinai ỹra natūraliai, kaip galėtume įsivaizduoti. Priklausomai nuo rūšies, jį gali tekti perdirbti arba kompostuoti specialiomis sąlygomis. Kiti sparčiai yrantys bioplastikai išskiria didelį kiekį metano dujų arba skyla į mažesnes daleles, bet visiškai neišnyksta. Bioplastiko pakuočių informacijos valstybė kol kas nereguliuoja, todėl gamintojai gali žongliruoti įvairiausiais terminais ­– “gamtai draugiškas”, “greitai yrantis”, “galima kompostuoti”, “pagamintas iš atsinaujinančių išteklių” ir t.t. Kol kas šie žodžiai gali klaidinti ir slėpti tikrąją problemą. (1)

Sprendimas – vartoti mažiau (plastiko)

Nors plastikinės atliekos ir teršia gamtą, plastikas yra labai vertinga medžiaga. Nebūtina viso plastiko kuo nors keisti. Jei pradėsime juo baisėtis ir vengti, tuo pačiu neįvertindami kitų pasirenkamų daiktų ekologinio pėdsako, galime “prisidirbti” dar daugiau. Kai kurie daiktai, sukurti pakeisti vienkartinį plastiką, populiarūs jau dabar: tai medvilniniai parduotuvių maišeliai, kelioniniai puodeliai, gertuvės ir pan. Jie aplinką terštų kur kas labiau už vienkartinius, jei kas sezoną pirktume naujus, derindami kaip aksesuarus (18).

Manau, kad „plastiko krizė“ pažadins mūsų, vartotojų, sąmonę. Svarbu suprasti, kad ne vien plastikas – bet kokia žmogaus veikla naudoja natūralius gamtos išteklius ir palieka ekologinį pėdsaką. Kiekvienas žmogus pagal savo išgales turėtų stengtis bereikalingai vartoti kuo mažiau. Apie tai dar būtinai parašysiu.

Ieva Vilkė
Daugiau skaitykite: darkasnors.org

***

Šaltiniai ir naudingi skaitiniai (anglų k.):

  • JAV atlikta analizė, nustačiusi 20 labiausiai aplinką teršiančių plastikinių produktų – Better Alternatives Now (B.A.N. LIST 2.0, 2018)
  • Europos plastiko gamybos, paklausos ir atliekų analizė – Plastics – the Facts 2017 (Plastics Europe, 2017)
  • Ypatingai išsami plastiko taršos pasaulyje ataskaita, daug naudingų nuorodų ir pasiūlymų, ką kiekvienas galime padaryti – Plastic Pollution Primer and Action Toolkit (Earth Day Network, 2018)
  • 10 faktų apie plastiko taršą – Earth Day 2018. End Plastic Pollution (Earth Day Network, 2018)
  • 10 faktų apie vienkartinį plastiką – Earth Day 2018. End Plastic Pollution (Earth Day Network, 2018)

Taip pat skaitykite:

„Žaliasis taškas“ padavė į teismą Vilniaus miesto savivaldybę: ieškinys siekia 2,4 mln. eurų

2025-02-04

Pakuočių atliekų surinkimo, paruošimo naudoti ir naudojimo paslaugų konkursas

2024-12-06

ES reikalavimai griežtėja: jokių lengvatų neperdirbamoms plastiko pakuotėms

2024-12-04
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.