Gyventi tvariau Kauno rajone vaikai mokysis nuo darželio

Kauno rajono savivaldybė, padedama organizacijos „Žaliasis taškas“, šiemet ėmėsi iniciatyvos skatinti atliekų rūšiavimą ugdymo įstaigose. Iki mokslo metų pradžios Kauno rajono ugdymo įstaigoms bus išdalintos rūšiavimo dėžutės, o darželinukai bei moksleiviai visus mokslo metus mokysis rūšiuoti atliekas, mažinti jų kiekį bei kurti tvaresnę bei geresnę savo pačių ateitį.

Tikslas – išmokti rūšiuoti

Kauno rajone yra apie 50 ugdymo įstaigų – mokyklų bei darželių, kurios turi per 15 tūkst. ugdytinių. Tad tokią nemenką – o dar ir jaunatviškai aktyvią – rajono bendruomenės dalį planuojama išmokyti gyventi tvariau ir įskiepyti teisingus atliekų rūšiavimo įpročius.

Kaip pasakojo Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Algirdas Reipas, teisės aktai savivaldybėms atliekų tvarkymo srityje kelia vis didesnes užduotis, o Kauno rajono savivaldybė pastaraisiais metais ir šiaip pradėjo kelti sau aukštus aplinkosauginius reikalavimus. Tad šiemet, tęsiant veiklą šia kryptimi, buvo nuspręsta atsigręžti į ugdymo įstaigas.

„Manome, kad vaikai pirmuosius rūšiavimo įgūdžius turėtų įgauti dar darželyje bei mokyklose, – sako A. Reipas. – Būtent ten jie turėtų matyti tą tikrąjį rūšiavimą, kokio siekiama, kuris turėtų būti ateityje. Ir išmokti tvarkyti ne tik tas klasikines atliekas – užstatinę tarą, stiklo, plastiko, popieriaus pakuotes, bet ir biologines, organines, maisto bei virtuvės atliekas.“

Mero patarėjo teigimu, Kauno rajonas turi didžiulę patirtį teikiant maitinimo paslaugas mokyklose, kadangi yra įdiegęs švediškų stalų sistemą, kurios dėka mokyklose beveik 40 proc. sumažėjo nesuvalgyto maisto kiekis. Žengus vieną žingsnį, kilo poreikis žengti ir antrą – mažinti susidarančių atliekų kiekį, o to nepavyks pasiekti, kol tinkamai nebus tvarkomos ir rūšiuojamos atliekos.

Todėl, bendradarbiaujant su „Žaliu tašku“,  tariantis su jais, klausiant jų nuomonės, kaip galima geriau padaryti, buvo parengta rūšiavimo schema. Numatyta, kad jau šiais mokslo metais kiekvienoje rajono mokykloje kiekviename aukšte viename ir kitame koridoriaus gale bus rūšiavimo dėžutės iš trijų dalių – skirtos plastiko, popieriaus ir stiklo pakuočių atliekoms, o kiekvienoje darželio grupėje – po rūšiavimo komplektą, ir mažieji mokomi, kur kiekvieną atlieką reikėtų įmesti. Tad vaikai kasdien susidarančias atliekas rūšiuos, o tada jau įsijungs įstaigas prižiūrintys, valantys ir jų švara besirūpinantys darbuotojai, kurie tas dėžutes ištuštins ir atliekas nuneš į prie įstaigų stovinčius atliekų konteinerius.

Kadangi iki šiol prie mokyklų buvo tik bendrai visoms pakuotėms skirti konteineriai, tai antra projekto dalis – pasiekti, kad prie kiekvienos įstaigos būtų pastatyti ir rūšiavimo konteineriai plastiko, popieriaus ir stiklo pakuotėms, o su atliekų tvarkytojais būtų sutarta, kad jie padažnintų jų išvežimą.

„Galutinis viso šio mūsų projekto vainikavimas bus švietimo įstaigų tvarumo įvertinimas mokslo metų pabaigoje, – sako A. Reipas. – Mes susiskaičiavome, kiek dabar turime nerūšiuotų atliekų, kiek – rūšiuotų, kiek surenkame virtuvės atliekų, kiek viso susidaro atliekų, kokia jų sudėtis. Kadangi visi prie ugdymo įstaigų įrengti konteineriai turės specialius numerius ir bus apskaitomi, galima bus atlikti monitoringą, kaip visoms ugdymo įstaigoms tą rūšiavimo sistemą sekėsi vykdyti. Pagal dabartinius rezultatus, kiek atliekų išrūšiuojama, esame visas savo ugdymo įstaigas sureitingavę, ta informacija visoms joms yra pateikta (reikia pasakyti, kad situacija skirtingose ugdymo įstaigose yra labai skirtinga), o nuo naujų mokslo metų, kai jau pradėsime rūšiavimo projektą, vėl fiksuosime rezultatus ir pasibaigus mokslo metams žiūrėsime, kiek kokia įstaiga buvo tvari“.

Visos bendruomenės reikalas

Pasak Kauno rajono savivaldybės mero patarėjo, kadangi dabar aplinkosaugos, tvarumo, atliekų tvarkymo bei rūšiavimo dalykai yra integruojami į ugdymo procesą, savivaldybės Švietimo skyrius skirs valandų, kad kiekviena klasė ir kiekviena darželio grupė, pagal savo amžiaus mokymo programą, gautų pakankamai informacijos apie atliekų rūšiavimą: kodėl reikia rūšiuoti, kodėl tinkamai rūšiuoti ir tvarkyti atliekas yra svarbu.

„Galime vaikus mokyti, bet jeigu jie mokykloje nemato konkrečios elgsenos, konkrečių veiksmų, tai tas ugdymas ir mokymas yra tik teorinis, jis neveiksmingas, – sako pašnekovas. – Šiuo projektu mes siekiame, kad tiek vaikai, tiek specialistai, tiek ugdymo įstaigų personalas gautų vienodą informaciją, labai aiškias rūšiavimo instrukcijas, kurias mums teiks „Žaliasis taškas“. Planuojame rengti ir susitikimus, mokymus, kalbėti apie pasiektus rezultatus.“

Savivaldybės atstovas tikisi, kad ir kiekvienas miestelis, kiekviena seniūnija pagalvos, kaip galėtų prisidėti prie bendruomenių tvarumo vystymo, kad nebūtų tas atliekų tvarkymas ar tvarumas atsietas nuo žmonių, nuo jų gyvenamos teritorijos. O vaikai, pastebėję, kur nešvaru, kur nepakanka konteinerių, kur ir ką galima geriau padaryti, bus lyg savo bendruomenės aplinkosaugos ambasadoriai – juk jie yra ta karta, kuriai reikės gyventi po mūsų, ir kuri trokš gyventi gal net prasmingiau ir gražiau negu mes.

Toks, anot A. Reipo, Kauno rajono savivaldybės tikslas – kad ugdymo įstaigos prisidėtų prie aplinkos puoselėjimo, prie tvarkymo, prie geresnio rūšiavimo. Juk mūsų pačių gera aplinkosauginė elgsena puoselėja žmogų ir daro jį draugiškesniu ne tik aplinkai, bet ir vienas kitam, kuria ryšius, kurie labai svarbūs bendruomenėje.

„Tikiu, ateityje galėsime didžiuotis, kad ir mūsų ugdymo įstaigos, mūsų mokyklos, mūsų bendruomenės ir vaikai labai įtakojo atliekų tvarkymo sistemos pokytį. Ir galėsime kartu su „Žaliu tašku“ pasidžiaugti, kad žengėme dar vieną žingsnį tvarumo link, parodėme, kad tik visiems bendradarbiaujant galima pasiekti rezultatų“, – sako A. Reipas.

Rūšiavimas – ne tik šiukšlių skirstymas

„Žaliasis taškas“ – prieš 20 metų, kai rūšiavimo ir perdirbimo srityje Lietuva dar nedrąsiai žengė pirmuosius žingsnius, susikūrusi organizacija, kuri išsikėlė misiją  puoselėti ir saugoti aplinką, skatinti rūšiavimą, pasirūpinti, kad ateities kartos gyventų gražesnėje planetoje.

„Mūsų tikslas – kurti veiksmingą bendrą pakuočių atliekų tvarkymo ir perdirbimo sistemą, maksimaliai mažinti aplinkos taršą pakuočių atliekomis bei didinti visuomenės sąmoningumą, skatinant rūšiuoti atliekas, – sako „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė. – Teisingas atliekų tvarkymas ir rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie savo aplinkos taršos mažinimo.“

Siekdami įvertinti Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo patirtį ir žinias apie teisingą atliekų rūšiavimą, „Žaliasis taškas“ šių metų vasarį jau trečiąjį kartą inicijavo visuomenės tyrimą, kurio rezultatai atskleidė, jog atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičius Lietuvoje auga: lyginant su 2023 m., atliekas rūšiuojančių žmonių dalis padidėjo net 4 proc. – dažnai arba visuomet atliekas rūšiuoja 91 proc. respondentų.

Vis tik, svarbu atkreipti dėmesį, jog nors lietuvių atliekų rūšiavimo įpročiai ir gerėja, egzaminą išlaikytų toli gražu ne kiekvienas, manantis, jog daro tai teisingai. Pavyzdžiui, net 9 iš 10 apklaustųjų konstruktoriaus kaladėlę mestų į plastiko konteinerį, nors jos vieta – tarp mišrių komunalinių atliekų.

Skatindama rūšiavimo įpročius ne tik namų, bet ir darbo bei ugdymo aplinkoje, organizacija „Žaliasis taškas“ yra pagaminusi patogius rūšiavimo dėžučių komplektus su teisingo pakuočių atliekų rūšiavimo atmintinėmis. Nuo  2014-ųjų metų nemokamai dalinamas dėžes, galima sutikti ne tik sostinės ar didžiųjų miestų įmonėse, biuruose ir viešosiose įstaigose, – per dešimtmetį jos yra pasiekusios atokiausius Lietuvos miestelius ir gyvenvietes.

Iki mokslo metų pradžios ir į Kauno rajono savivaldybės administraciją bus pristatyta 400 komplektų rūšiavimo dėžučių, o savivaldybės darbuotojai jas tiesiogiai išdalins visoms Kauno rajono ugdymo įstaigoms.

„Žaliasis taškas“ kviečia nelikti abejingais ir žengti visai nesudėtingą žingsnį atsakingo, o svarbiausia – teisingo atliekų tvarkymo link, kartu primindamas, kad rūšiavimas nėra tik paprastas šiukšlių skirstymas pagal kategorijas. „Tai, visų pirma, sąvartynų mažinimas, gamtos išteklių ir energijos taupymas bei sąmoninga ir atsakinga kova su klimato šilimu“, – pabrėžia A. Burbaitė.

Dalintis