Gyvenimas be atliekų plinta ir „Facebook“ burbuluose, ir senjorų kiemuose

„Iš pradžių atrodė, kad pokyčiai vyksta tik mano socialiniame burbule, tačiau kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad permainos pasireiškia kur kas platesniu mastu. Gyvenimas be atliekų įžiebia žmonių kūrybiškumą, suteikia malonumą dalintis atradimais ir puikiomis idėjomis, kaip panaudotą daiktą prikelti antram gyvenimui ir apsaugoti jį nuo kelionės į atliekų konteinerį. Baldai, drabužiai ar maisto pakuotės – kone kiekviena aplink mus esančių daiktų kategorija yra apgaubta „zero waste“ žinovų, kurie visada patars ir pasiūlys idėjų. Svarbu tik įsitraukti, domėtis ir klausti“, – sako viena iš gyvenimo be atliekų propaguotojų, žurnalistė Inga Labutytė-Atkočaitienė, priklausanti „Facebook“ grupei „Zero Waste Lietuva“. Vien šią siekį gyventi be atliekų palaikančių žmonių grupę šiandien sudaro beveik 30 tūkst. narių.

Pasak I. Labutytės-Atkočaitienės, tvaresnio gyvenimo idėja lengvai įtraukia sąmoningus piliečius, kurie aplinkos ir išteklių tausojimo principus priima kaip vertybę savaime – ne tik dėl ateities kartų ar kitų priežasčių.

Vertingi patirties mainai

Pašnekovė palaiko nuomonę, jog dalis Lietuvos žmonių, ypač vyresnės kartos, pavyzdingai tausoja ir prižiūri daiktus, nes prisimena sovietmečiu vyravusį deficitą. „Dabar senelių patirtis itin praverčia – senjorai gali pamokyti jaunąją kartą, kaip, pavyzdžiui, persisiūti drabužius. Be to, lietuviai dar nėra spėję nutolti nuo gamtos, todėl mums prie jos grįžti yra lengviau – dar nesame iškirtę miškų ar sunaikinę gyvūnų įvairovės“, – dėsto žurnalistė, per savo darbo metus sutikusi gausybę įkvepiančių asmenybių – gyvenimo be atliekų pavyzdžių.

Kita vertus, ji pastebi vyresnės kartos ydą, kuri prieštarauja „zero waste“ principams – tai įprotis priimti svečius prie gausiai nukrauto stalo. „Patiekalų gausa galbūt simbolizuoja lietuvišką vaišingumą ir svetingumą, tačiau, žiūrint objektyviai, žmonės persivalgo, nesveikai apkrauna savo organizmą, o dalis maisto vis tiek lieka ir sugenda. Taigi, verta rimtai pasvarstyti, ar šio papročio neverta keisti – juk šiais laikais galima lengvai įsigyti visa, ko širdis geidžia, tad maisto perteklius nebedaro tokio įspūdžio kaip anksčiau“, – mano I. Labutytė-Atkočaitienė ir priduria, kad jaunesnioji karta dabar neretai pamoko savo tėvus ir senelius, paaiškina, kaip pirkti ir vartoti atsakingai ir nepasiduoti įvairių akcijų pagundoms.

Sąmoningumą skatina ir ekonominė nauda

Paklaustas apie paprotį nukrauti stalą įvairiais patiekalais 76 metų kaunietis Henrichas Bareišis šypteli. Senjoras įsitikinęs: „Daug ir sočiai valgyti reikia tada, kai stipriai ir energingai dirbi. Be to, geriau suvalgyti kelis cepelinus ar dubenį sriubos, negu sukimšti dešimt skirtingų užkandžių, mišrainių ir dar torto“. Gaminti mėgstantis vyras šeimos pietums dažniausiai ruošia vieną sotų patiekalą. Jis teigia mokantis gyventi taip, kad maisto likučių tiesiog nelieka. Į komposto dėžę nuosavo namo kieme keliauja tik maisto gamybos atliekos: bulvių lupenos, kiaušinių ir svogūnų lukštai, žuvų žvynai ir panašiai.

Nors ir nepriklauso jokiai gyvenimo be atliekų grupei, H. Bareišis vadovaujasi taisykle, kad būtina planuoti maisto apsipirkimus savaitei ir reikia įjungti kūrybiškumą, jeigu šaldytuve trūksta kokio nors produkto. O anūkės nesuvalgytą bananą senelis deda į šaldymo kamerą – kitą dieną įmes į vaisių ir daržovių kokteilį.

Virtuvėje stovintys kibirėliai su atliekomis išduoda, kad šeimininkas rūšiuoja. „Stiklas, plastikas, kartonas, mišrios atliekos“, – senjoras vardija rūšiuojamų atliekų kategorijas.

Kaunietis yra patenkintas, kad už rūšiuotų atliekų išvežimą jam nereikia mokėti. H. Bareišis pastebi, kad prieš kelerius metus kieme atsiradus rūšiavimo konteineriams, smarkiai sumažėjo mišrių komunalinių atliekų. Dabar mišrias atliekas paslaugas komunalininkai išveža perpus rečiau – vieną kartą per mėnesį. Dėl to šiukšlių išvežimas H. Bareišio šeimai kainuoja pigiau negu anksčiau.

Siekiant senjorus paskatinti senjorus tinkamai rūšiuoti atliekas, bet kartu savo asmeniniu pavyzdžiu parodyti visuomenei, kaip senus daiktus galima prikelti naujam gyvenimui, gamintojų ir importuotojų organizacija „Žaliasis taškas“ organizuojam konkursą „Senjorai nešvaisto“.

Dalintis