Tęsdami pažintį su Lietuvos nacionaliniais parkais ir siekdami toliau švarinti mūsų gamtą, praėjusią savaitę iniciatyvos organizatoriai VšĮ „Žaliasis taškas“ kartu su Molėtų savivaldybe ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba leidosi į kelionę po Labanoro regioninio parko pelkes, miškus ir ežerų pakrantes siekdami išsiaiškinti, kokia situacija vyrauja Molėtų apylinkėse, bei ją gerinti. Maršrutas driekėsi apie 30 kilometrų, o jame buvo pasirinkti trys objektai: Ežerės ežero apylinkės, pelkė Raupiškio miške bei poilsiautojų pamėgtas Kertuojų ežeras.
Pirmoji stotelė, kurią teko aplankyti, prie kelio Molėtai – Giedraičiai tyvuliuojančio Ežerės ežero pakrantė. Čia komanda sutvarkė buitinėmis atliekomis pripildytą pusantro metro gylio duobę, kurios viršų puošė 10 vienetų nebenaudojamų padangų, kurioms gamtoje natūraliai suirti prireiktų 120 metų, o pasak VšĮ „Žaliasis taškas“ komunikacijos ir marketingo specialistės Astos Burbaitės, padangų utilizavimas, jei atliekamas periodiškai, neturėtų sukelti jokių sunkumų ir yra paprastesnis, nei daugelis mano.
“Patogiausia padangas atiduoti jų pardavėjams. Jeigu padangų yra atiduodama tiek pat, kiek perkama, ir jos skirtos to paties tipo transporto priemonei, visi pardavėjai privalo paimti jas iš vairuotojo nemokamai, tokios pat taisyklės galioja ir keičiant padangas automobilių remonto įmonėse, tačiau jei šie variantai netinka, senas nebenaudojamas padangas galite nugabenti ir į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Tiesa, čia jų galėsite palikti tik iki penkių vienetų, tad padangų nekaupkite – atiduokite jas laiku ir problemų kilti neturėtų”.
Antroji stotelė – sumaniai užslėpta šiukšliavietė Raupiškio miške, kurioje vyravo statybinės bei autoservisų atliekos. Čia rasta padangų, tepalų bakelių, automobilinių stiklų, lempų, cigarečių pakelių bei nuorūkų. Šiukšlynas negausiai apaugęs žolėmis ir samanomis, todėl, matyt, „atidarytas“ visai neseniai, atsiradus norui apsitvarkyti darbo vietą. Deja, nepavyko rasti jokių įkalčių, galinčių atskleisti įmonę.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ryšių su visuomene atstovė Diana Rakauskaitė pastebi, jog karantino metu statybinių ir autoservisų atliekų utilizavimui dažniau pasirinkti nelegalūs būdai. Pasak jos, problema galėjo kilti dėl baimės užsikrėsti virusu ir kai kurių atliekų surinkimo aikštelių paslaugų tiekimo riperžiūrėti spintų ir sandėliukų turinį, gražinti savo aplinką, tačiau atliekų išvežimas vėl liko paskutinėje vietoje, apie jį, kaip bojimo, tačiau didžiausia priežastis išlieka ekologinio sąmoningumo stoka.
„Karantino metu žmonės turėjo daug laiko tvarkyti namų ūkį, proceso sudedamąją dalį, nepagalvota,“ – kalbėjo Saugomų teritorijų tarnybos atstovė.
Aplankyta Kertuojų ežero poilsiavietė maloniai nustebino – iš pirmo žvilgsnio joje buvo gana tvarkinga, šiukšlės padrikai nesimėtė, tačiau didžiausi jų kiekiai buvo rasti aplink šiukšliadėžes. Čia – maisto pakuotės, rasta keletas nebenaudojamų paplūdimio reikmenų. Tiesa poilsiavietės teritorijoje buvo gausu „nematomų“ atliekų – alkoholinių bei gaiviųjų gėrimų butelių kamštelių, nuorūkų, riešutų bei saulėgrąžų lukštų, pavienių saldainių popieriukų. Šios atliekos, nors ir mažos, tikrai gadina bendrą poilsiavietės vaizdą ir lengvai patenka į vandens telkinius.
Šios „Misija: švari vasara“ išvykos rezultatai – 16 padangų, stambiosios automobilių ir statybų atliekos bei 24 maišai įvairių smulkių šiukšlių, kurias utilizavimui noriai priėmė UAB „Molėtų švara“, o svarbiausia – iškabinti informaciniai plakatai bei sutvarkyti trys nebyliai pagalbos prašę Molėtų apylinkių gamtos kampeliai. Kiek tokių kampelių dar neatrasta, galime tik pasvarstyti, o dar geriau imtis iniciatyvos ir radus laisvą akimirką leistis į žygį, juos rasti ir sutvarkyti. Iniciatyva „Misija – švari vasara“ prisijungti ir tvarkyti gamtą kartu kviečia iki rugpjūčio 31 dienos. Daugiau naudingos informacijos ir bendraminčių rasite Facebook grupėje „Gamtos herojai“.
Dalintis