„Žaliasis taškas“, ieškodamas netradicinių visuomenės edukacijos būdų, šiemet vėl atsigręžė į meną – tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ dalyviams pakuočių atliekų tvarkymo organizacija suteikė galimybę išvysti dokumentinį filmą „Šiaurinė srovė“, o filme nagrinėjamą plastiko taršos problemą ir kilusius klausimus po peržiūros aptarti tiesiogiai su jo režisieriumi Steffen Krones.
„Žaliasis taškas“ yra tarptautinio Europos gamintojus ir importuotojus vienijančio tinklo dalis, todėl nuolat savo veikla prisideda prie globalių problemų sprendimo. Per 20 veiklos metų, kuriant veiksmingą pakuočių atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų perdirbimo sistemą, siekiant maksimaliai mažinti aplinkos taršą pakuočių atliekomis bei didinti visuomenės sąmoningumą, organizacijos nariai teigia įsitikinę, jog maži kasdieniai veiksmai lemia itin didelius ir prasmingus pokyčius aplinkosaugoje.
„Kasdien siekiame kurti švaresnę aplinką, dalindamiesi edukaciniais projektais, stengiamės įvairiomis priemonėmis skatinti žmonių ekologinį sąmoningumą ir ugdyti jų gebėjimą atpažinti savo ir kitų elgesį, galintį prisidėti prie klimato krizės, o šiemet siūlome į ekologines problemas pažvelgti ir menininkų akimis“, – pristato VšĮ „Žaliasis taškas“ Marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė ir priduria, jog aplinkosaugos, tvarumo klausimai, Žaliojo kurso gairės bei žiedinės ekonomikos įgyvendinimas nėra vien politikų ar įgaliotų institucijų atsakomybė – visi pokyčiai prasideda nuo asmeninių sprendimų.
Jau daug metų „Žaliasis taškas“ bendradarbiauja su tarptautiniu dokumentinių filmų festivaliu Baltijos šalyse „Nepatogus kinas“, o šiemet vėl tapęs jo partneriu, visai Lietuvai dovanoja filmo „Šiaurinė srovė“ peržiūrą, po kurio peržiūros kine dalyviai buvo kviečiami prie „Žaliojo taško“ stendo, kur galėjo pasitikrinti rūšiavimo žinias.
„Šiais metais pristatydami žaliąją programą ir filmą „Šiaurinė srovė“, kalbame apie tai, kad aplinkos taršos problemos neturi sienų ir tai įrodo ne tik gamtinės stichijos – netinkamas atliekų tvarkymas sudaro sąlygas jų „turizmui“, – teigia S. Rasalė ir viliasi, jog filme atvaizduota atliekų kelionės istorija palies žiūrovų mintis ir padės pastatyti arba užtvirtinti jau esančius ekologinio sąmoningumo pamatus. – Būti ne problemos dalimi, o jos sprendimu.“
Daugiau apie filmą: Arkties vandenyne, Norvegijos teritorijoje, režisierius Steffenas Krones randa alaus butelį iš savo gimtojo miesto Dresdeno. Grąžinęs jį atgal į Vokietiją vyras netgi atgauna taros mokestį. Kaip tai įmanoma – kodėl tuščias butelis kerta pusę Europos? Režisierius sukuria GPS signalais apkarstytas siuntas, kurias išmeta į vandenį Vokietijos upėje. Tyrimas apie šiukšlių judėjimą sykiu yra ir komentaras apie tai, jog atliekos niekada nėra kažkieno. Jos – visų.