Ekspertai apie Lietuvai reikalingus ekologinio švietimo pokyčius: niekas nežiūri į šią temą rimtai

Pasaulis imasi vis rimčiau spręsti klimato krizės keliamus iššūkius ir skatina visuomenės įsitraukimą. Tai patvirtina ir 2021 m. UNESCO iškeltas tikslas iki 2025 m. edukaciją apie aplinkosaugą įtraukti į mokymo programas visose šalyse. Anot organizacijos vadovės Audrey Azoulay, tai padėtų mokiniams geriau suprasti klimato krizę ir tinkamai jai pasiruošti: „Norėdami išsaugoti savo planetą, turime pakeisti savo gyvenimo, gamybos, vartojimo ir sąveikos su gamta būdą, o švietimo apie darnų vystymąsi integravimas į mokymosi programas visur turi tapti esminiu.“ Kol kas apie tokią švietimo reformą Lietuvoje nėra kalbama, tačiau mokytojai ir netgi patys mokiniai sutinka, jog ekologinio švietimo mokyklose išties trūksta.

2023-03-30

Naudinga ne vien aplinkai

Kova su klimato krize – yra tik viena iš ekologinio švietimo mokyklose naudų. Kaip teigia ekologinės iniciatyvos „Kita forma“ vadovė, ekologė Vaida Griškevičienė, jų išskirti galima gerokai daugiau.

„Supažindinti moksleivius su aplinkosauga svarbu kuo anksčiau, nes tai naudinga ne vien aplinkai, bet ir jiems patiems. Pastebima, jog ekologinės žinios padeda skatinti sveikesnį gyvenimo būdą, ugdo pagarbą gamtai ir ryšį su ja, moko rūpintis gyvybe – gyvūnais ir net aplinkiniais žmonėmis. Ekologinis švietimas naudingas ir siekiant ugdyti atsakomybės jausmą bei kritinį mąstymą, padedančius kovoti su klimato krize, o ekologinis jaunų žmonių sąmoningumas yra būtina sąlyga ir siekiant valdžios užsibrėžtų tvarių tikslų valstybėje“, – naudas vardija V. Griškevičienė.

Aplinkosauginis švietimas mokyklose – vis dar problema

Kol ekologinis švietimas nėra integruotas į ugdymo sistemą, ugdyti ekologinį moksleivių sąmoningumą siekiama įvairiomis iniciatyvomis.

Pavyzdžiui, šiemet jau 7-tą kartą vyksiantis didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos Lietuvoje „Žaliasis taškas“ ir „Kita forma“ organizuojamas aplinkosauginis konkursas „Žalioji odisėja“ kviečia moksleivius pademonstruoti ne tik turimas žinias, bet ir gebėjimą spręsti realias problemas savo mokyklos bendruomenėse.

Pernai šiame konkurse moksleivių komandą į pergalę lydėjusi Kauno „Saulės“ gimnazijos biologijos mokytoja-metodininkė Laura Verikienė sutinka, jog tai, kad Lietuvos švietimo sistemoje nėra integruoto aplinkosauginio švietimo, išties yra problema, o mokytojai stokoja metodinės medžiagos aplinkosaugos klausimais.

„Mokyklose trūksta net pradinių žinių, nes ekologijai pamokų nėra skirta. Moksleiviai turi žinių iš nuogirdų, viešosios erdvės, tačiau, ką daro Lietuva, kaip kiekvienas gali prisidėti, informacijos mažai. Atrodo, jog niekas nežiūri į šitas temas rimtai, o aplinkosauginės iniciatyvos – tarsi žaidimas“, – teigia L. Verikienė.

Mokytoja pastebi, jog tokių iniciatyvų metu pateikiama susisteminta informacija suteikia galimybę ne tik mokiniams, bet ir mokytojams praplėsti aplinkosaugines žinias, kai kuriems – ir pakeisti savo gyvenimo būdą, o kartu – atrasti tarpusavio ryšį su moksleiviais.

Viena konkurso organizatorių V. Griškevičienė priduria, jog registruotis dalyvauti „Žaliojoje odisėjoje“ gali ir mokytojai, neturintys komandų, – jiems bus atsiųsta metodinė medžiaga, kurią rengia ekspertų komanda, taigi, šia jie galės pasinaudoti ir pamokų metu, o paskutinė diena registracijai – kovo 31-oji.

Žinios padeda keisti moksleivių gyvenimo būdą

Kauno „Saulės“ gimnazijos moksleiviai, pernai iškovoję pergalę ir laukiantys kelionės į Europos institucijas Briuselyje pasakoja, jog konkurso metu įgytos žinios ir įrankiai padėjo keičiant ne tik požiūrį, bet ir gyvenimo būdą.

„Susipažinus su pateikta medžiaga, prasiplečia akiratis, tai padeda suprasti, kiek gali padaryti ir ko nedarai, o galiausiai – tai padeda pakeisti ir gyvenimo būdą, kad būtum draugiškesnis aplinkai“, – patirtimi dalijasi moksleivis Ainis Lukša. Jis pats pasakoja pradėjęs atsakingiau rūšiuoti atliekas ir tai daryti skatina kitus, taip pat dažniau naudojasi viešuoju transportu bei surenka kitų paliktas šiukšles. Anot jo, į šiuos paprastus dalykus anksčiau dėmesio net neatkreipdavo.

Dar viena laimėjusios komandos narė Milda Marcinkevičiūtė pridūrė supratusi, kaip svarbu mažinti vartotojiškumą, o Smiltei Liukaitytei jau tapo įprasta nesivaikyti madų, pirkti tik kokybiškus arba nešioti dėvėtus drabužius, daiktus ne išmesti, o pakartotinai panaudoti.

Patrauklesnio turinio jaunimui

Moksleiviai, paklausti, kaip, jų nuomone, jaunimas turėtų būti skatinamas elgtis ekologiškai atsakingai, pabrėžia, jog svarbiausia – atvirai kalbėti apie problemas, dažniau aptarti pasaulyje vykstančių stichinių reiškinių pavyzdžius. Kaip patys sako, jiems nereikia užuolankų.

Mokytoja L. Verikienė priduria, jog svarbu ir patraukliai pateikta informacija. Anot jos, moksleiviai labiau linkę vartoti turinį internete, jiems patogu žiūrėti vaizdo įrašus, todėl dalis edukacijos galėtų vykti naudojant vaizdinę medžiagą, taip pat galima informaciją apie, pavyzdžiui, rūšiavimą, perteikti žaismingiau.

„Džiugina tai, jog jaunimas išties imasi iniciatyvos, patys domisi ekologija, rūšiuoja, pakartotinai naudoja, tačiau svarbu informaciją pateikti naujai – net anksčiau įprastas mainymasis drabužiais jiems atrodo nauja idėja“, – pateikia pavyzdį mokytoja ir apibendrina, jog visgi svarbiausia yra imtis pokyčių švietimo sistemoje ir ekologijai skirti daugiau dėmesio pamokose.

Laukia mokyklų įsitraukimo

Registruotis į konkursą, kuris vyks kovo-lapkričio mėnesiais, galima užpildant elektroninę registracijos formą „Kita forma“ interneto svetainėje. Visos užsiregistravusios mokyklos kovo 1 d. – gegužės 1 d. bus kviečiamos atlikti praktinę užduotį – identifikuoti mokykloje ar miesto bendruomenėje egzistuojančią aplinkosauginę problemą ir sukurti projektą, siūlantį jos sprendimo būdus. Lapkritį minimos Klimato savaitės metu finale bus apdovanotos trys stipriausios šalies mokyklų komandos, o nugalėtojų lauks pažintinė ir su aplinkosauga susijusi kelionė į Europos šalį.


Taip pat skaitykite:

„Šiukšlių šerifas“ stebi, ar rūšiuojate teisingai: naujame „Žaliojo taško“ klipe – dėmesys pakuočių atliekoms

2024-05-08

Ar gyventojai išlaikytų atliekų rūšiavimo egzaminą? Patikrino atlikdami tyrimą

2024-05-02

Alytiškiai – vieni geriausiai rūšiuojančių atliekas: tai daro beveik kiekvienas

2024-04-30
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.