Atliekų tvarkymo sistemos dalyviai jau 2021 metais vien individualioms valdoms planuoja skirti per 90 tūkst. konteinerių – tam numatyta 3 mln. eurų investicijų suma. Dar po metų, planuojama, kad gyventojų valdas pasieks per 60 tūkst. konteinerių – daugiau kaip 2 mln. eurų vertės investicijos.
„Visi kartu esame užsibrėžę tikslą 2021–2022 metais pasiekti, kad perdirbimui būtų surinkta 68–70 proc. į rinką išleidžiamų stiklo pakuočių. Vien Vilniaus mieste planuojama įrengti 400 papildomų atliekų surinkimo aikštelių, kad gyventojai galėtų greičiau ir patogiau išmesti stiklo ir kitas surūšiuotas atliekas“, – teigia pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.
Tendencijos atskleidžia augantį gyventojų sąmoningumą
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos užsibrėžė tikslą, kad kitąmet perdirbimui būtų surinkta 41 tūkst. tonų stiklo atliekų, 2022 metais – 43,5 tūkst. tonų, o 2023 metais – 46,15 tūkst. tonų.
Anot K. Pociaus, tokia perspektyva yra visiškai reali, nes atitinka tendenciją, rodančią, kad kelerius metus Lietuvoje perdirbimui tinkamo stiklo atliekų surinkimo rodikliai gerėja.
Taip pat „Žaliojo taško“ vadovas akcentuoja, kad Lietuvos gyventojai rūšiuoja vis atsakingiau, todėl perdirbimui tinkamo stiklo dalis vis didėja. „Individualių valdų konteineriuose randama 100 proc. švari, tinkama perdirbimui žaliava, tai įkvepia planus plėsti konteinerinę sistemą, kad ji veiktų dar efektyviau ir sklandžiau“, – dėsto K. Pocius.
Neišnaudotas potencialas
Kitos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“ vadovas Karolis Šiaudkulis atkreipia dėmesį, kad į rinką kasmet išleidžiama daugiau nei 60 tūkst. tonų stiklo pakuočių – įvairių butelių, indelių ir pan. Didžioji dalis jų galėtų nukeliauti į konteinerius.
Mūsų šalyje, kaip ir daugelyje užsienio valstybių, susiformavo praktika, kad konteinerinė rūšiavimo sistema yra pagrindinis atliekų tvarkymo mechanizmas. Ji yra net 6 kartus pigesnė negu užstato sistema.
K. Šiaudkulis mano, kad Lietuva dar toli gražu nėra išnaudojusi konteinerinės sistemos potencialo. „Stiklo atliekoms surinkti išvystyta milžiniška infrastruktūra – per 9 tūkst. kolektyvinių konteinerių (varpelių), daugiau nei 280 tūkst. individualių namų valdų konteinerių, dirba virš 40 atliekas surenkančių įmonių visose 60 Lietuvos savivaldybių“, – pažymi „Gamtos ateities“ vadovas.
Jis pastebi, kad savivaldybės kasmet investuoja į dar patogesnius būdus gyventojams rūšiuoti – stato tiek požeminius, tiek pusiau požeminius konteinerius. Gyventojų patogumui kasmet plečiamas pakuotes surenkančių konteinerių tinklas. Anot K. Šiaudkulio, savivaldybių ir atliekų tvarkymo organizacijų pastangas vainikuoja kasmet gerėjantys stiklo pakuočių atliekų surinkimo rodikliai.
Daugiau žiedinės ekonomikos
Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacijos direktorius Evaldas Sauliūnas teigia, kad planai investuoti konteinerinę sistemą nuteikia pozityviai ir atitinka žiedinės ekonomikos kryptį.
„Kuo daugiau atliekų perdirbsime ir paversime vertingomis žaliavomis, tuo geriau parodysime, kad mokame gyventi pagal naujas taisykles – labiau tausojame aplinką ir rūpinamės tvarumu. Konteinerinė sistema mums yra labai paranki – superkame tiek stiklo perdirbimui, kiek tik ji pasiūlo. Palaikome infrastruktūros plėtros planus, nes jaučiame ilgalaikį tokios žaliavos poreikį ir norime prisidėti prie visų gyventojų sąmoningų pastangų rūpintis aplinka – vis daugiau žmonių pakankamai kruopščiai ir atsakingai rūšiuoja, tad gauname kokybišką žaliavą“, – kalba E. Sauliūnas.
Perdirbėjai primena, kad viena tona perdirbto stiklo sutaupo maždaug 670 kilogramų CO2 emisijų, todėl stiklo kaip ir kitų atliekų perdirbimas yra labai svarbus siekiant sušvelninti klimato kaitą.
Iki šiol investavo atsargiai
Būtent stiklo atliekų perdirbimas kelerius metus kurstė diskusijas Seimo aplinkos apsaugos komitete. Nuo 2017 metų komitete buvo nagrinėjami ir svarstomi pasiūlymai keisti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą įpareigoti taros surinkimo punktus priimti vyno ir degtinės butelius. Tokie pokyčiai vartotojams per 20 metų būtų kainavę per 120 milijonų eurų.
Galiausiai Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų–naudos analizė parodė, kad tokie atliekų sistemos pokyčiai nebūtų racionalūs. Tai įtikino komiteto narius atmesti siūlymą keisti stiklo pakuočių atliekų surinkimo sistemą. Dabar laukiama, kad Seimas padės tašką per plenarinį posėdį.
Ekspertų nuomone, vis dėlto būtent Seimo komiteto sprendimas įžiebė žalią šviesą ilgai atidėliotoms investicijoms.
VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovo K. Pociaus teigimu, dėl ilgų diskusijų Seime ir neapibrėžtos situacijos stiklo pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros plėtra nevyko pilnu pajėgumu. Stipresnių alkoholinių gėrimų taros surinkimo tvarkos pokyčiai, jo teigimu, būtų neužtikrinę pakankamo stiklo atliekų surinkimo, tad investicijos tokiu atveju būtų nuėję perniek.
„Pakuočių atliekų tvarkymo koordinavimo organizacijos atstovauja savo klientams – gamintojams ir importuotojams. Todėl itin atsakingai vertiname visas su investicijomis susijusias rizikas. Nuo 2017 m. buvo girdimi ketinimai perkelti dalį stiklo iš konteinerinės surinkimo sistemos į kitą. Taip atsitikus, būtų tekę permąstyti investicijų planus ir protingai perplanuoti optimalų konteinerių kiekį, žinant, kad gyventojai stiklo pakuočių į konteinerius išmes mažiau. Būtent todėl pastaraisiais metais investavome gan atsargiai – norėjome būti tikri, kad ir ateityje konteineriai bus reikalingi“ – teigia K. Pocius.
Dalintis