Ar atsakytumėt į paprastą klausimą: putplastis – perdirbamas ar ne?

„Circleplast“ vadovas Remigijus Mieliauskas pabrėžia, kad putplastis – puikiai perdirbamas, dažnai vartotojai net nesuvokia jį matantys vos atsikėlę – iš jo pagaminti veidrodžių, paveikslų rėmeliai. O ir tai, pasak R. Mieliausko, nėra pabaiga, putplastis žiedinėje ekonomikoje turi puikių perspektyvų ir antrinio panaudojimo galimybių vis daugės.

2023-01-16

Per metus visame pasaulyje išgaunama per 100 mlrd. tonų išteklių ir net 90 proc. jų tiesiog vieną kartą panaudojus išmetama, nors galėtų būti įvairiais būdais prikelta antram, trečiam gyvenimui, o gal net perdirbama neribotą kiekį kartų. Žiedinė ekonomika jau tampa vis aktualesnė sąvoka tiek verslui, tiek visuomenei. Dažnas gyventojas suvokia, kaip perdirbamas stiklas ar popierius, o ką žino apie putplasčio perdirbimą?

 „Circleplast“ vadovas Remigijus Mieliauskas pabrėžia, kad putplastis – puikiai perdirbamas, dažnai vartotojai net nesuvokia jį matantys vos atsikėlę – iš jo pagaminti veidrodžių, paveikslų rėmeliai. O ir tai, pasak R. Mieliausko, nėra pabaiga, putplastis žiedinėje ekonomikoje turi puikių perspektyvų ir antrinio panaudojimo galimybių vis daugės.

Tikslas – didinti apimtis namų rinkoje

Jei kam kyla klausimų, ar putplastis yra perdirbamas, didžiausio Baltijos šalyse putplasčio perdirbėjo „Circleplast“ vadovas R.Mieliauskas siūlo tiesiog apsidairyti savo kambariuose, tikėtina, kad rastume ne vieną ir ne du daiktus, pagamintus iš perdirbto putplasčio granulių. Tai – namų apyvokos daiktai, dekoro detalės, veidrodžiai, pakabos, grindjuostės ir dar daugiau. „Mūsų žaliava –putplasčio atliekos. 95 proc. paruoštos perdirbimui žaliavos atkeliauja iš Europos ir vos 5 proc. iš namų rinkos – Lietuvos. Europoje esame putplasčio perdirbėjų penketuke, tačiau, palyginti su Vakarais, Lietuvoje ne tik kad dar trūksta žinių apie tai, kad putplastis yra perdirbamas, kas yra svarbiausia žinia, bet ir efektyvesnio surinkimo, pavyzdžiui, presavimo įrenginių“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad presavimas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių putplasčio perdirbimo proceso efektyvumą. „Jei transportuojame nesupresuotą putplastį, įsivaizduokite, kad gabename orą, tai nėra ekonomiškai efektyvu, tačiau mes, nepaisant to, putplastį  surenkame.  Presuoto putų polistirolio tūris sumažėja iki 50 kartų, tai ne tik padidina ekonominę vertę, bet išsprendžia sandėliavimo problemą verslui, kuris nuolat susiduria su putplasčio atliekų kaupimosi problema. Užsienyje, pavyzdžiui, Vokietijoje, putplastį rūšiuoja, tai daro ne tik surinkėjai, bet ir paprasti vartotojai, net prekybos centruose yra įranga, kur žmonės gal atnešti putplasčio atliekas, įmesti ir jas supresuoti. Tikiuosi, kad ir mes po truputį keliausime šiuo keliu, mes kiek galime prie to prisidedame“, – kalbėjo R.Mieliauskas.

„Circleplast“ per metus vidutiniškai perdirba per 7000 tonų putplasčio atliekų. Polistireninio putplasčio ruošiniai, lakštai, švarus putplastis yra perdirbamas į granules, o iš jų gimsta žaliava, iš kurios gaminama daugybė kasdienių produktų. „Taip sukuriame putplasčio gamybos ir perdirbimo uždarą ratą, kuris nesukuria jokių atliekų, o tai yra labai svarbu, nes putplastis nesuyra šimtus ar tūkstančius metų“, – aiškino vadovas.

Tiesa, paklaustas apie pagrindinį iššūkį perdirbant patį putplastį, R.Mieliauskas atkreipė dėmesį tik į vieną dalyką – jo švarą: „Vienas svarbiausių dalykų, norint perdirbti putplastį – jo švara. Kuo mažesnis sąlytis su žeme, purvais – tuo geriau.“

Svarbi sinergija

Kalbėdamas apie putplastį perdirbimo kontekste R.Mieliauskas išskyrė kelis medžiagos privalumus. Kartonas yra perdirbamas iki 25 kartų, o putplasčio pakuotės, atliekos ir visi gaminiai perdirbami neribotą kiekį kartų, o svarbiausia – beveik nesikeičiant jo savybėms, kokybei. „Circleplast“  vizija perdirbta 100 proc. putplasčio atliekų. Tačiau kol kas jis tiesiog nesurenkamas. Būtina paminėti ir ekologinį akcentą, perdirbant kilogramą putplasčio, palyginti su naujo putplasčio gamyba, sutaupoma 1,8 kg CO2. Putplastis turi didžiulį žiedinės ekonomikos potencialą, tik reikia, kad veiktų visos žiedo dalys.

Pramonės simbiozės svarbą žiedinės ekonomikos kontekste pabrėžė ir „Žaliojo taško“ direktorius Kęstutis Pocius. „Pramonės simbiozė kelią skinasi ir Lietuvoje, o verslo lyderiai jau sėkmingai ją taiko savo veikloje. Vieno gamintojo atliekos gali tapti puikia žaliava kitam, ypač jei ši simbiozė vyksta šalies viduje ir nereikalauja per visą pasaulį vežtis medžiagų. Kitaip tariant, kurdami inovacijas su mokslu, kaip atliekas paversti žaliava, bendradarbiaudami, o ne konkuruodami šalies viduje, galime taupyti išteklius ir džiaugtis ne tik tvaresnėmis pakuotėmis, sumažėjusiu atliekų kiekiu, bet ir mažesniu energijos sunaudojimu, kas šių dienų kontekste itin svarbu“, – tikino K.Pocius praktinėje konferencijoje „Pakuotės DNR. Tvarios partnerystės akceleratorius“.

„Circleplast“  aktyviai bendrauja ir dirba su verslais, kurie turi putplasčio atliekų. Padėtis po truputį keičiasi, nors „Circleplast“ vadovas tikina, kad rūšiavimas ir surinkimas kol kas silpnoji grandis. „Svarbu suprasti, kad verslas yra verslas – mes turime dirbti pelningai. Kaip sakiau, kai mes „vežiojame orą“, didelę dalį „suvalgo“ degalai. Tad, kaip minėjau, putplasčio presavimas – labai svarbus. Kitose šalyse į šį procesą aktyviau yra įsitraukę atliekų surinkėjai – jie išrūšiuoja, supresuoja, o perdirbėjai superka jau supresuotą medžiagą. Nors mūsų įmonė suteikia ir putplasčio atliekų surinkimo paslaugą, vis tik pagrindinė mūsų veikla perdirbimas“, – kalbėjo vadovas, tikintis, kad ateityje bendradarbiavimas tarp verslų bus dar efektyvesnis.

Žvilgsnis į ateitį

Nors šiandien perdirbtas putplastis naudojamas itin plačiai, „Circleplast“  vadovas įsitikinęs – perspektyvų dar yra nemažai, nes dar išnaudotas tikrai ne visas potencialas. Darbas su mokslu, su kitais verslais teikia vilčių, kad po metų ar kelerių perdirbtas putplastis jau galės būti naudojamas maisto pakuotėse, neturinčiose sąlyčio su pačiu maistu. O po 3–5 metų, pasak „Circleplast“ vadovo, planai dar ambicingesni.

„Tikslas yra toks, kad būtų galima iš perdirbto putplasčio gaminti pakuotes maisto sektoriui. Prie šios idėjos jau dirba ir verslai, ir mokslininkai. Kas be ko, žaliava, jos kokybė, parametrai turi atitikti visus reikalavimus, ką mes ir padarysime, tačiau, manau, kad neilgai trukus iš perdirbto putplasčio tikrai bus galima gaminti pakuotes ir maistui“, – vieną iš pagrindinių ateities perspektyvų įvardijo vadovas.

Žiedinės ekonomikos principas versle, pasak pašnekovo, itin svarbus, racionaliai elgdamiesi su atliekomis, galime ne tik mažiau teršti aplinką, bet ir suteikti atliekoms antrą, trečią, o putplasčio atveju – neribotą skaičių ciklų, kas leidžia labai reikšmingai prisidėti prie gamtos ir jos išteklių tausojimo.


Taip pat skaitykite:

Pakuočių  atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo paslaugų ir (arba) atskirtų iš mišrių komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir naudojimo paslaugų pirkimo konkursas

2023-02-07

1,5 litro vandens butelis prieš 20 metų ir šiandien: didesnės investicijos lengvesnei pakuotei

2023-01-10

Tinkamas atliekų sutvarkymas: kaip rūšiuoti, kur mesti ir kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos

2022-12-30
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.