Alytiškiai – vieni geriausiai rūšiuojančių atliekas: tai daro beveik kiekvienas

Lietuvoje vis sparčiau auga atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičius. Lyginant su 2023 m., atliekas rūšiuojančių žmonių dalis padidėjo net 4 proc. – dažnai arba visuomet atliekas rūšiuoja net 91 proc. respondentų, o vienos apskrities vidurkis netgi viršija šalies. Alytiškiai ne tik aktyviausiai Lietuvoje rūšiuoja atliekas, bet taip pat gali pasigirti ir geriausiomis rūšiavimo žiniomis.

2024-04-30

Lietuvoje vis sparčiau auga atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičius. Lyginant su 2023 m., atliekas rūšiuojančių žmonių dalis padidėjo net 4 proc. – dažnai arba visuomet atliekas rūšiuoja net 91 proc. respondentų, o vienos apskrities vidurkis netgi viršija šalies. Alytiškiai ne tik aktyviausiai Lietuvoje rūšiuoja atliekas, bet taip pat gali pasigirti ir geriausiomis rūšiavimo žiniomis.

Tai atskleidė šių metų vasarį atliktas tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo patirtį ir žinias apie teisingą atliekų rūšiavimą. Jį jau trečiąjį kartą inicijavo pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.

Viršija Lietuvos vidurkį

Remiantis tyrimo duomenimis, Alytaus apskrityje rūšiuoja net 97 proc. respondentų (59 proc. visada, 38 proc. dažniausiai, 2 proc. tik retais atvejais, o 1 proc. – niekada).

Kaip teigia „Žaliojo taško“ komunikacijos ir marketingo vadovė Asta Burbaitė, pagrindiniai motyvai, skatinantys Alytaus apskrities gyventojus rūšiuoti, – rūšiavimo konteineriai šalia namų, aplinkosaugos tikslai bei ekologijos siekis ir didėjantys sąvartynų plotai. Taip pat nemažą dalį gyventojų rūšiuoti skatina artimųjų pavyzdys, perpildyti konteineriai bei nemokamas išrūšiuotų atliekų surinkimas.

Ji pristato, jog Alytaus apskrities gyventojai santykinai dažniau nei kitų apskričių gyventojai rūšiuoja įvairias atliekas. Dažniausiai rūšiuojamos atliekos yra stiklas, popierius ir plastikas. Stiklo tarą rūšiuoja 94 proc. (Lietuvos vidurkis – 90 proc.); popierines ir kartonines pakuotes – 93 proc. (90 proc.); plastikines ir polietileno pakuotes – 91 proc. (85 proc.); skardines, metalinius dangtelius – 75 proc. (62 proc.); visas produktų ir gaminių pakuotes – 59 proc. (44 proc.).

„Matome, jog Alytaus apskritis viršija Lietuvos vidurkį kiekvienoje kategorijoje. Be to, net 93 proc. apklaustųjų teigia žinantys, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, tačiau praktinis žinių patikrinimas parodė, jog tobulėti vis dar yra kur“, – tvirtina A. Burbaitė.

Geriau atsakė į testo klausimus

Tyrimo metu buvo patikrintinos ir praktinės gyventojų rūšiavimo žinios, o patikrinimo rezultatai atskleidė, jog Alytaus ir Vilniaus apskričių gyventojai statistiškai rūšiavimą išmano kiek geriau nei Kauno bei Klaipėdos, nes į daugiau testo klausimų atsakė teisingai.

„Alytaus ir Vilniaus apskričių respondentai santykinai dažniau už kitus pateikė teisingus atsakymus į didelę dali testo klausimų, taigi, pasižymėjo kiek geresniu atliekų rūšiavimo išmanymu, tačiau populiariausios rūšiavimo klaidos nesiskiria nuo visos Lietuvos“, – pastebi A. Burbaitė.

Kalbant bendrai apie Lietuvos tendencijas, manančių, jog žino, kaip reikia teisingai rūšiuoti atliekas, yra net 92 proc., o vyresni nei 35 m. gyventojai yra labiau užtikrinti savo žiniomis nei jaunesni – 18–25 m. – gyventojai. Be to, vyresni respondentai ne tik mano geriau žinantys, kaip tai daryti, bet dažniau ir rūšiuoja. Tarp 55–74 m. respondentų, kad visada rūšiuoja, atsakė net 70 proc. gyventojų.

„Žaliojo taško“ atstovė pažymi, jog skirtumai matomi ne tik tarp amžiaus grupių – individualių namų ar kotedžų gyventojai linkę rūšiuoti dažniau nei daugiabučių gyventojai (96 proc. lyginant su 90 proc. tą daro dažniausiai, o 72 proc. lyginant su 49 proc. tą daro nuolat).

Dažniausios rūšiavimo klaidos

A.Burbaitė primena, jog Lietuvoje yra rūšiuojamos tik pakuočių atliekos: „Pavyzdžiui, konstruktoriaus kaladėlių vieta – mišrių komunalinių atliekų konteineris. Visgi, net daugiau nei 90 proc. respondentų visoje Lietuvoje jas mestų į plastiko atliekų konteinerį. Taip pat daug neaiškumų vis dar kelia „Tetra Pak“ pakuotės – nors jų vieta plastiko konteineryje, net 66 proc. atsakė, kad popieriaus; tualetinis popierius ar servetėlės nėra rūšiuojamos, tačiau 40 proc. pasirinko vieną iš rūšiavimo konteinerių.“

Ji tęsia, jog 69 proc. respondentų neteisingai įvardijo ir konteinerį, į kurį keliauti turėtų konservuoto maisto skardinė, o 62 proc. neteisingai išrūšiuotų ir dantų šepetėlį – mestų jį į plastiko konteinerį: „Metalinės, skardinės, medinės pakuotės yra metamos į geltonąjį konteinerį, kuris, nors vadinamas plastiko, yra pats universaliausias. Dantų šepetėlis nėra pakuotė, taigi, jo vieta tarp mišrių buitinių atliekų.“

A.Burbaitė pastebi, jog indų ploviklio ar buitinio purškiklio buteliuką (67 proc.), picos dėžę (77 proc.) ar stiklinį butelį nuo aliejaus (71 proc.) daugumą gyventojų išrūšiuotų teisingai.

Ji apibendrina, jog įsidėmėjus pagrindines rūšiavimo taisykles, tai daryti tampa gerokai lengviau: „Rūšiuoti tik pakuočių atliekas, prisiminti, jog Lietuvoje rūšiuojamos visos pakuotės, o plastiko konteineris – universaliausias: į jį keliauja ne tik plastiko, bet ir metalo ar kombinuotos pakuotės.“


Taip pat skaitykite:

„Šiukšlių šerifas“ stebi, ar rūšiuojate teisingai: naujame „Žaliojo taško“ klipe – dėmesys pakuočių atliekoms

2024-05-08

Ar gyventojai išlaikytų atliekų rūšiavimo egzaminą? Patikrino atlikdami tyrimą

2024-05-02

Pakuočių atliekos: nebe deginti, o perdirbti

2024-04-26
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.