Kaip mokiniai savo idėjomis kuria mokyklų revoliucijas

Paskelbti pirmojo Lietuvos mokyklų konkurso „Žaliosios Olimpiados Odisėjos“ etapo rezultatai. Jame dalyvavo net 89-ios mokyklos iš visos Lietuvos.

2021-06-08

Paskelbti pirmojo Lietuvos mokyklų konkurso „Žaliosios Olimpiados Odisėjos“ etapo rezultatai. Jame dalyvavo net 89-ios mokyklos iš visos Lietuvos. Etape mokiniai turėjo atpažinti savo mokyklos bendruomenėje esančią aplinkosauginę problemą ir parengti ją išsprendžiantį projektinį pasiūlymą. Kuo kūrybiškiau, kuo inovatyviau, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas. Keli idėjas vertinę komisijos nariai atskleidė, kurios idėjos jiems sukėlė neįtikėtiną nuostabą, o projekte dalyvavę mokiniai atskleidė, kodėl išvis čia dalyvauja.

I-jam etapui užsiregistravusios komandos Balandžio 1 d. į savo el. paštus gavo praktinę užduotį, kuriai atlikti turėjo 1 mėn. Kai tik mokinių komandos ją perskaitė – iš karto kibo į darbus. Kaip paskui paaiškėjo mokyklos įgyvendindamos užduotį dūzgė kaip bitės: atliko rimtus biocheminius, taršos tyrimus, kūrė meninius-aplinkosauginius projektus, užkūrė vietos bendruomenę, sujudino miestų ir miestelių rekreaciją ir turizmą, o suaugusiems, tame tarpe ir komisijoms nariams – atsidarė žandikauliai nuo to, ką mokiniams per mėnesį pavyko įgyvendinti.

Pagrindinė pirmojo etapo esmė – dalyviai bendromis pastangomis turėjo parengti tokį projektą, kuriuo identifikuotų realią mokykloje egzistuojančią aplinkosauginę problemą, sugalvoti jos sprendimo būdus, sukonkretinti žingsnius/veiksmų eigą, kurių imsis problemai spręsti bei numatyti kokių rezultatų tikisi pasiekti įgyvendinus projektą.

Skirtingi regionai – skirtingos problemos

Vienas iš projekto organizatorių, pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ prisideda prie Žaliosios Olimpiados Odisėjos kūrimo. Jų atstovė buvo viena iš 20-ies komisijos narių ir klausydama mokyklų pamatė, kodėl Lietuvos regionuose vyrauja skirtingos problemos vyrauja ir negalima taikyti vienodų sprendimų pagal vieną kurpalių.

„Pamačius kokius projektus pristatė Odisėjoje dalyvaujančios mokyklos komandos – galiu pasakyti, kad kai kurie teoriniai projektai absoliučiai verti praktinio įgyvendinimo! Tikrai suprantu, kad moksleiviams nėra lengva įgyvendinti tai, ką jie sumastė. Buvo nemažai labai stiprių ir kūrybiškų projektų, tačiau kai kuriems reikia finansinės ar kitų organizacijų įsitraukimo pagalbos.

Mes, komisija, taip pat pastebėjome, kad kiekvienas regionas, mokykla ir gyvenvietė yra skirtingos. Todėl ir skiriasi problemos. Didžiausia vertė ta, kad pati bendruomenė yra įgali pamatyti, kas vyksta šalia jų, kelti problemas ir jas spręsti. Niekas geriau nei tos pačios bendruomenės nariai gali įvardinti esamas problemų. Jie aiškiausiai mato kas (ne)vyksta jų aplinkoje. O ne kažkieno „nuleidžiamos“ iš šono su visais sprendimais ar reikalavimais, primetami sprendimai, kurie ne visada yra reikalingi.“- sako Asta Burbaitė, „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė.

Paliečiama vis daugiau temų

Komisijos narė, geografė ir tvarumo visuomenininkė Gintarė Klimienė pabrėžė, kad požiūrio kampas plečiasi. Jaunų žmonių žvilgsnis net ir suaugusiems padeda atmerkti akis ir pamatyti, koks yra platus tvarumo problemų spektras bei kaip novatoriškai galima jas spręsti. T.y. randant alternatyvų sprendimą kelių žmonių kartų požiūriams. Dabartiniai mokiniai nesunkiai atrakina savo kūrybiškumą ir inovacijas bei skaitmenizaciją sujungia su gamtosauginėmis temomis.

„Mokiniai nagrinėja, kas tai yra, kaip integruoti mokyklos aplinkoje. Man labai įsiminė vienos mokyklos komanda iš Klaipėdos, kurie pasiūlė švietėjiškais tikslais integruoti socialinius tinklus. Sukūrė Instagram profilį, kurį pavadino „Nesausi pusryčiai“. Jame kurs švietėjišką turinį mokyklos ir miesto bendruomenei. Komanda turi svajonę su informatikos mokytoja sukurti programėlę, kurios pagalba būtų galima dalyvauti iššūkiuose, rinkti mokyklos žaliausią žmogų, mesti judėjimo iššūkį kitiems mokiniams ir taip kelti mokinių motyvaciją.“ – sako Gintarė.

Austėja Dumčiūtė, Gintarės minėtos Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos komandos atstovė prisipažįsta, kad „Žaliosios Olimpiados Odisėja“ priverčia mokinius plačiau domėtis ne tik KUR reikia mesti atliekas, bet ir KODĖL tai reikia daryti.

„Į problemas reikia pasižiūrėtų visiškai neįprastu kampu. O juk iš to ir gimsta genialios idėjos! Tad mes į mokyklą pasižiūrėjome ne kaip į pastatą, o kaip į bendruomenę. Su komanda pažvelgę dar giliai pastebėjome, kad mūsų mokykloje didžioji problema yra ta, jog mokiniai nevalgo pusryčių. Juk, realiai, gera diena ir prasideda nuo jų. O jeigu bendraamžiai ir valgo pusryčius, tai dažniausiai labai nesveikus, pusfabrikačius, kurie yra supakuoti į labai daug visokio plastiko ar įpakavimų, vartojama daug gyvulinės kilmės produktų. Žinoma, mes kategoriškai neagituojame visiškai pereiti prie augalinės kilmės, bet norime skatinti gyvulinės kilmės maisto produktų vartoti mažiau. Mūsų pavadinimas Nesausi pusryčiai, nes sausi pusryčiai yra pusfabrikatis. O mūsų informacija bus perduodama ne sausai.“

„Sprendimai yra po nosimi, tereikia tik atsimerkti“

8 klasės mokinys Tautvydas Baltrušis, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje (Kaune) su savo komanda pastebėjo, kad jų mokyklai priklauso milžiniškas šiltnamis, bet kažkodėl jis iki šiol nebuvo įveiklintas su mokiniais.

„Mūsų mokykla turi pradinės mokyklos filialą. Sužinojau, kad šalia jos stovi šiltnamis. Kai nuvykau ten pasižiūrėti – man atsidarė stalčius. Jis yra tokio pat dydžio kaip ta pradinė mokykla! Niekaip nesuprantu, kodėl jis iki šiol nebuvo įveiklinamas su mokiniais. O tai Tautvydo komandai ir pakišo mintį išnaudoti šį jau turimą resursą ir spręsti ne vieną, o net keletą problemų.“ – garsiai interviu metu klausimus kelia aštuntokas.

„Iš kitos pusės gerai tai, kad mūsų mokykla jau ir taip ne pirmus metus atsakingai žiūri į rūšiavimą ir visą atliekų grandinę, tad Olimpiadoje ėmėmės šiltnamio klausimo ir visos maisto grandinės temos. Kai tik sužinojome, kad mūsų mokyklai priklauso didelis šiltnamis iš karto ėjome prie reikalo: mokinius, kurie nori užskaityti socialinių veiklų valandas kviesime veikloms į šiltnamius, kartu auginsime maistą, kurį paskui įtrauksime į mokyklos valgyklos valgiaraštį. Mokiniai galės valgyti savo užaugintas daržoves ir vaisius. Žinoma, neišvengsime maisto atliekų. Tad jas rinksime specialiose maisto atliekų dėžėse, kompostuosime ir jis grįš atgal į šiltnamį kaip trąša.“ – apie Olimpiadoje pristatytą savo komandos projektą pasakoja Tautvydas.

Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas Tautvydo komandos projektą prisimena kaip akivaizdų atvejį, kuriam jau yra visi reikalingi problemos sprendimo resursai. Tereikia tik iniciatyvių aktyvistų, kurie sistemiškai sudėliotų schemą ir tiesiog imtų ir pradėtų veiksmą.

„Jie jau turi sprendimą prieš akis. Argi tai nenuostabu? Kolektyvams reikėjo pastebėti problemas mokykloje – jie tai puikiai įvykdė! Jaučiasi, kad tos problemos, kurias atrado Odisėjoje dalyvaujančios komandos ir pasiūlė sprendimo būdus yra tikrai ne dirbtinos, o pačių išjaustos ir išgyventos. Pavyzdžiui iš projektų pristatymų prisimenu, kad vienai mokyklai yra labai aktualūs judumo klausimai. Jų regionas turi puikią infrastruktūrą ir kaiminystę, kurią gali išnaudoti. Šalia jų teka upė, turi puikią pakrantę, gali ten praleisti laiką judriai ir turiningai. Man šių problemų sprendimas pasirodė tikrai nuoširdus, išgyventas ir ne valdiškas.“

Mokiniai sprendžia ne tik mokyklų bet ir gyvenviečių problemas

„Mačiau, kad kai kurios mokyklos žaliuoju keliu jau eina ne pirmus metus ir problemas bendruomenės ribose jau yra išsprendusios. Jie jau net neberanda problemų savo artimoje mokyklos kaimynystėje ir pradeda žvelgti dar plačiau, toliau. Mokiniai pradeda gilintis į visos miestelio ar miesto bendruomenės interesus.

Iš projektų pristatymų įsiminė atvejis, kai Kauno rajono Raudondvario mokykla jau ruošiasi daryti pažintinį taką Nevėžio pakrante išnaudodami tas žinias, kurias įgyja per biologijos bei geografijos pamokas. Pažintinio tako dovaną žada įteikti miestelio bendruomenei, kad tiek gyventojai, tiek užsukantys turistai galėtų prasmingai leisti laiką: vaikščiodami dar ir susipažinti su unikaliomis Raudondvario vietomis.

Jaunimas supranta, kad jie yra labai svarbi bendruomenės dalis ir jie patys gali padaryti realius pokyčius. Ne tik sugalvoja, bet ima ir padaro!“
Zarasų profesinės mokyklos profesijos mokytoja Donata Radionova sako pastebėjusi ir gretutinį projekto efektą: „Buvo be galo įdomu stebėti visą procesą nuo idėjų gimimo iki sprendimo priėmimo. Mokiniai ne tik analizavo aplinkosaugines problemas, bet įgijo drąsos pasiūlyti savo idėją ir ją apginti, išklausyti kitų, priimti kitokią nuomonę, pastabas ir kritiką. Mokėsi bendradarbiauti, nes visi turėjo priimti bendrus sprendimus. Mūsų mokyklos merginos, pristačiusios projektą, patobulino savo viešojo kalbėjimo kompetencijas.“

„Čia ne mada, o mano pačios šulinys iš kurio geriu“

Emilijos komanda iš Vilnius Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos projektui pasirinko 12-ąjį darnaus vystymosi principą – neatsakingą vartojimą. „Į jį gilinomės labai plačiai: sukūrėme sisteminį pokyčių ir veiklų žemėlapį su labai smulkiais žingsniais, ką darysime savo bendruomenėje: nuo edukacijų iki bendruomeninių renginių. Ir tai truks tikrai ne vieną mėnesį.

Žalioji Olimpiada reikalinga, nes tai yra tarsi padrąsinimo įrankis burtis į bendruomenes ir išjudėti iš mirties taško. Jaučiame, kad pagaliau susivienijame. Mums rūpi mūsų ateitis, mes norime prie to prisidėti ir padėti. Labai džiaugiuosi, kad atsirado toks konkursas, kuris subūrė mus – bendraminčius, norinčius prisidėti prie ateities.

Anksčiau aš girdėdavau apie problemas, bet nieko nedarydavau. Man tai kažkada buvo tiesiog mados reikalas. Bet kai šiais metais prisijungiau prie Olimpiados – pamačiau, kad egzistuoja labai daug problemų ir niekas už mane pokyčių nepadarys, turiu pradėti nuo savęs, o ne žiūrėti kaip daro kiti. Turiu nors kažką daryti.“

Mokiniai meta iššūkį visuomenei

Vasarą prasidės kitas Odisėjos etapas – „Misija: švari vasara“. Organizatoriai kviečia mokinius nesnausti ir vasaros metu įgyvendinti prasmingus darbus. Prie šio etapo dar dali prisijungti net 12-ka komandų. Vasaros užduotis atliekama birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d. O rudenį, spalio mėn. vyks Odisėjos pusfinaliai, kuriuose dalyvaus mokyklos, pateikusios geriausiai įvertintus praktinės užduoties projektus, bei mokyklos atlikusios vasaros užduotį.

Į važiuojantį „Misija: švari vasara“ traukinį dar gali įšokti kelios komandos, tereikia parašyti el. paštu olimpiada@ztl.lt, taip pat prisijungti prie Facebook grupės Misija: švari vasara’21.

Žaliosios Olimpiados organizatoriai ir dalyviai kviečia visuomenę prisijungti ir meta iššūkį. Einant pasivaikščioti į mišką ragina savo šiukšles parsinešti namo. O jeigu rasite krūvas atliekų miške – nelikite abejingi ir nedelsiant praneškite čia nurodytais kontaktais.

Tik susivieniję ir prisiimdami atsakomybę galime siekti geresnės aplinkos sau ir savo ateities kartoms.


Taip pat skaitykite:

Skelbiamas konkursas paslaugų pirkimui

2021-09-30

Skelbiamas konkursas

2021-06-25

Mažas įprotis – didelis rezultatas: tinkamas atliekų rūšiavimas palaiko Europos Žaliąjį kursą

2021-06-22