Jaunimo idėjos – signalas Europos Komisijai

2022-11-01

Klimato savaitę, skirtą atkreipti visuomenės, mokslo, verslo ir institucijų atstovų dėmesį į klimato kaitos keliamus iššūkius, aplinkosaugai neabejingi moksleiviai iš Klaipėdos pažymėjo vizitu į Briuselyje veikiančias Europos Parlamento bei Europos Komisijos institucijas. Proga susitikti su Lietuvos ambasadoriumi Europos Sąjungoje (ES) Arnoldu Pranckevičiumi bei už aplinkosaugą atsakingu eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi atiteko konkurso „Žalioji Odisėja“ pernai metų nugalėtojams – Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientams, pasiūliusiems ne tik ekologinės problemos sprendimą, bet ir priemonę sveikatingumo skatinimui.

Moksleivių įtraukimas reikalingas

Gimnazistų vizito Briuselyje metu V. Sinkevičius pastebėjo, jog į ekologines problemas, jų sprendimo būdus bei žiedinės ekonomikos įgyvendinimo principus dabartiniai moksleiviai žvelgia perspektyviai – jie geba rasti ilgalaikius sprendimus, todėl jaunimo įtraukimas kovojant su klimato kaitos keliamais iššūkiais šiandien yra itin reikalingas.

Eurokomisaro manymu, auga tikri ateities lyderiai, su kuriais jis aptarė galimybes stažuotis ar dirbti įvairiose ES institucijose bei jaunimo įsitraukimo galimybes aplikosaugos projektuose.

Kaip teigė vienas Briuselyje apsilankiusių „Ąžuolyno“ gimnazistų Ainaras Butkus, iniciatyvų, kviečiančių jaunimą įsitraukti į klimato kaitos problemų sprendimą yra nemažai, tačiau joms neretai pritrūksta sklaidos: „Jei informaciją reikia rasti pačiam, tai gali atbaidyti, tačiau išties norint įsitraukti, tiek Lietuvoje, tiek Europoje tikrai galima rasti įvairių veiklų, gilintis į skirtingas ekologines problemas ir jas spręsti, o proceso metu atsiradusios naujos idėjos gali būti ir puikus signalas Europos Komisijos nariams, kokių pokyčių imtis.“

Maži pokyčiai priartintų tikslą tapti klimatui neutraliu žemynu

Viena tokių iniciatyvų, įtraukiančių jaunimą į ekologinių problemų sprendimą, yra konkursas „Žalioji Odisėja“, kuris, anot Ainaro, jį asmeniškai paskatino ne tik domėtis aplinkosauga, bet ir imtis veiksmų.

„Kai pradedi mąstyti ekologiškai, kiekvienas nereikalingas maišelis pasidaro skaudus. Projekto, kurį įgyvendinome gimnazijoje, metu atsakingiau pradėjau žiūrėti ir į maisto švaistymą, stengiuosi visuomet suvartoti turimus produktus, o ne pirkti naujus“, – apie pozityvius pokyčius pasakojo moksleivis ir pastebėjo, jog jei toks mąstymo lūžis  įvyktų daugelio žmonių galvose, tuomet, jo manymu, tikslas iki 2050 m. tapti neutraliu klimatui žemynu priartėtų žymiai greičiau.

„Tokiuose projektuose kaip „Žalioji Odisėja“ verta dalyvauti vien dėl tokių vizitų, – apie  susitikimus su V. Sinkevičiumi ir A. Pranckevičiumi kalbėjo gimnazistė Smiltė Stasiulytė. – Jie suteikia neįkainojamos patirties, įkvėpimo ir skatina siekti daugiau.“ Abiturientė pridūrė, jog jai ši kelionė į Briuselį ne tik paliko didžiulį įspūdį, padėjo geriau susipažinti su ES bei jos institucijose dirbančių mūsų šalies atstovų darbu, bet kartu netgi privertė permąstyti ir savo ateities planus.

Prasti mitybos įpročiai – asmeninė ir ekologinė problema

V.Sinkevičiaus žodžius, jog jaunimas geba rasti ilgalaikius sprendimus, patvirtino ir 2021 m. „Žaliosios Odisėjos“ nugalėtojų – tuometinių „Ąžuolyno“ gimnazijos vienuoliktokų – įgyvendintas „Nesausų pusryčių“ projektas.

„Gimnazijoje atlikę tyrimą supratome, kad daugelis mūsų bendraamžių neturi susiformavusių sveikos mitybos įpročių bei valgo maistą, reikalaujantį daug gamtos išteklių, o vartodami gyvulinės kilmės produktus, palieka didelį CO2 pėdsaką žemėje. Dėl šios priežasties, sugalvojome prisidėti prie problemos sprendimo, suteikdami daugiau žinių ir receptų, kaip skaniai, greitai ir, svarbiausia, sveikai pasigaminti pusryčius. Taip pat nusprendėme skatinti augalinio maisto bei produktų, kurių įpakavimas nedaro žalos gamtai, vartojimą bei mažinti maisto švaistymą“, – temas vardija nugalėtojų komandos narė moksleivė Austė.

Ji pastebėjo, kad dar viena problema, susijusi su maisto pramone, yra trąšos. „Žinome, jog stambieji ūkininkai tręšia savo augalus įvairiais nitratais ir fosfatais, o jie patenka į vandenis ir sukelia vandens žydėjimą. Užsiauginti daržoves ar žalumynus namuose nėra taip sunku, be to, tokiu būdu kiekvienas žinotume, ką dedame į savo burnas“, – sako ji.

Nugalėtojai paaiškės Atliekų mažinimo savaitės metu

Konkurso organizatorė, „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė džiaugiasi, kad kasmet konkursas pritraukia vis daugiau iniciatyvių ateities lyderių, kurie nenori likti nuošalyje, bet patys imasi spręsti globalias problemas, tai darydami pirmiausiai savo bendruomenėse.

„Mūsų ateitis yra jaunimo rankose, o jų gebėjimas atsakingai žvelgti į aplinkos taršą ir asmeniniu pavyzdžiu prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo savo bendruomenėse nuteikia itin pozityviai. Neabejoju, jog konkurse dalyvaujančios moksleivių grupės – mūsų ateities lyderiai – kasmet vis tvirčiau juda link globalių pokyčių, darydami reikšmingesnę įtaką savo bendraamžiams ir artimiesiems“, – tikina S. Rasalė.

Šiemet „Žalioji Odisėja“ vyksta jau 6-ąjį kartą. Spalio 27 d. vykusiame konkurso pusfinalyje susirungė 40 mokyklų komandų, iš kurių 13 pateko į finalą: Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazija, Molėtų gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Alytaus šv. Benedikto gimnazija, Klaipėdos Vydūno gimnazija, Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazija, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija, Raudondvario gimnazija, Radviliškio r. Alksniupių pagrindinė mokykla, Kauno „Saulės“ gimnazija, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija ir Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija

Šeštus metus organizuojamoje „Žaliojoje odisėjoje“ jau dalyvavo apie 150 tūkst. moksleivių iš visos Lietuvos. 2022 metų konkurso nugalėtojai paaiškės lapkričio 23 d. Atliekų mažinimo savaitės metu, gyvai „Vilnius Tech“ vyksiančiame renginyje.


Taip pat skaitykite:

Atliekų mažinimo savaitė: prognozuojama, kad kietųjų komunalinių atliekų kiekis išaugs iki 70 proc.

2022-11-24

Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą visuomenė išlaikė penketui

2022-11-22

Pasaulyje per metus išmetama apie 90 mlrd. tonų išteklių: kaip šią problemą siūloma spręsti Lietuvoje?

2022-11-16
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.