SPECIFINIŲ MEDŽIAGŲ RŪŠIAVIMAS

Nežinote ar dvejojate, kaip utilizuoti specifinės kilmės atliekas? Šioje skiltyje rasite patarimų.

Pavojingos atliekos

Patekusios į aplinką pavojingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį ir užteršti gruntinius vandenis. Buityje susidaro šios pavojingos atliekos, kurias būtina atskirti nuo kitų atliekų:

• Baterijos ir akumuliatoriai;
• Buitinės chemijos produktai;
• Lakų, dažų, skiediklių atliekos,
• Seni vaistai;
• Cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė;
• Naudoti tepalai;
• Tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos;
• Gyvsidabrio turinčios atliekos.

Gyventojai šias atliekas gali nemokamai priduoti į atliekų priėmimo aikšteles.

Baterijos

Baterijų sudėtyje yra sunkiųjų metalų: švino, gyvsidabrio, kadmio, kitų toksinių elementų, kurie yra žalingi aplinkai bei žmogui. Jei dalis buityje naudojamų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių išmetamos į sąvartynus su buitinėmis atliekomis, irdamos skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Iš aplinkos sunkieji metalai gali patekti į maistui auginamus augalus, būti išplauti į vandens telkinius ir iš čia patekti į gyvūnų bei žmonių organizmus.
Panaudotų baterijų surinkimo vietų sąrašas padės Jums rasti tinkamą senų baterijų išmetimo vietą. Baterijų atliekas taip pat galima išmesti į specialius tam skirtus konteinerius prekybos centruose.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

Elektros ir elektroninės įrangos sudėtyje taip pat yra pavojingų aplinkai ir visuomenės sveikatai medžiagų: gyvsidabrio, švino, kadmio, arseno ir t.t. Be to, elektros ir elektroninėje įrangoje yra antrinių žaliavų, kurias galima perdirbti: juodųjų metalų, spalvotųjų metalo, stiklo, plastikų. Gyventojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali nemokamai priduoti į atliekų priėmimo aikšteles arba palikti specialiuose konteineriuose prekybos centruose.

Didelio gabarito atliekos

Didelio gabarito atliekos (pvz., nebereikalingi baldai, naudotos padangos) dėl savo specifikos turi būti atskiriamos nuo kitų buitinių atliekų. Jos turėtų būti atvežamos į atliekų priėmimo aikšteles arba priduotos atliekų tvarkytojams akcijų arba reguliaraus gyventojų apvažiavimo metu. Iš gyventojų šios atliekos priimamos nemokamai.

Žaliosios atliekos

Dėl kiekvienos į sąvartyną patenkančios biologiškai skaidžių atliekų tonos susidaro 300-500 m3 sąvartyno dujų, todėl reikia, kad tokios atliekos būtų atskirai surenkamos ir sutvarkomos. Žaliųjų teritorijų tvarkymo atliekas (šakas, lapus, nupjautą žolę) ir kitas panašios kilmės atliekas galima kompostuoti ir pagaminti geros kokybės trąšą.

Kompostuoti galima:

• Sodo ir daržo atliekas: gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas.
• Virtuvės atliekas: daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius.

Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama. Negalima kompostuoti skerdienos, mėsos ir žuvies atliekų, virtų daržovių.