SISTEMA

Mūsų veiklos sistemą sudaro keturi pagrindiniai komponentai:

1. Aplinkos apsauga nesiekiant pelno

Žaliojo taško pagrindiniai uždaviniai yra:

• pakuočių tvarkymo užduočių vykdymas už visus savo narius,
• pakuočių tvarkymo infrastruktūros organizavimas kasmet augančių užduočių vykdymui;
• ekonominis sistemos veiklos optimizavimas;
• formalumų ir ataskaitų savo nariams mažinimas.

Mes atsakingi tik už organizavimo, informavimo, konsultavimo bei švietimo vykdymo funkcijas, nesame jokių atliekų tvarkymo įrengimų savininkais ar dalininkais.

2. Partneriai

Siekdami savo tikslų, mes bendradarbiaujame su daugybe partnerių, kurie visi kartu sukuria efektyvų pakuočių atliekų tvarkymo ir aplinkos apsaugos tinklą. Įmonės – importuotojai ir gamintojai – finansuoja Žaliojo taško veiklą.

Mokėdamos tvarkymo mokestį, jos įgauna galimybę naudoti Žaliojo taško prekinį ženklą. Atliekų tvarkymo įmonės surenka ir išrūšiuoja ( ir/ar surenka išrūšiuotas) panaudotos pakuotės atliekas. Perdirbėjai perdirba pakuotės atliekas, pagamindami iš jos vertingas antrines žaliavas arba naujus gaminius.

Svarbi grandis – Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės. Ir ne vien tik kaip partneris, vykdantis gyventojų švietimo programas bei ieškant optimalių sprendimų diegiant naujas technologijas, bet ir nuosekliai bendradarbiaujantis pakuočių atliekų tvarkyme.

Aplinkos ministerija bei jai pavaldžios institucijos – Regioniniai Aplinkos Apsaugos centrai, aplinkos tvarkymo centrai, - nuo pat Žaliojo taško veiklos pradžios, - patarėjas ir pagalbininkas visais mums rūpimais klausimais.

3. Verslo aplinkos apsauga

Mūsų greitai besivystančioje vartotojiškoje visuomenėje, gamta yra ir ateityje išliks visa ko matas. Dėl šios priežasties išmintingas gamtos išteklių naudojimas yra daugiau nei vien Lietuvos vidaus reikalas. Tai reiškia, kad ir gamintojams teks prisiimti vis didesnę atsakomybę už ateityje kuriamus produktus.

Pramonė gali padėti spręsti šią problemą, kurdama produktus, kurie būtų gaminami, pardavinėjami, naudojami ir pašalinami, mažiau teršiant aplinką ir išmetant mažiau atliekų, pasirenkant įvairiausius būdus šiems tikslams pasiekti: kurti patvarius, lengvai prižiūrimus, kartotinai panaudojamus, perdirbamus ir ilgaamžius produktus be kenksmingų medžiagų ir sunaudojančius ypač mažai žaliavų ir energijos.

4. Visuomenė

Aplinkos apsauga yra neatsiejama sėkmingos visuomenės raidos ir valstybingumo įtvirtinimo dalis. Nuo aplinkos kokybės priklauso žmonių sveikata ir gerovė, valstybės ekonominė ir socialinė pažanga.

Nors ekonomikos augimas užtikrina turtingesnio gyvenimo perspektyvą, tačiau jis turi savo kainą, kurią sudaro: gamtiniai ištekliai, kurie turi būti sunaudojami gamyboje, ir atliekos, susidarančios gamybos procese. Pastaraisiais metais nerimą kelia senkantys gamtiniai ištekliai ir didėjantis aplinkos užteršimas, besikaupiantys teršalai, taip pat ir atliekos, todėl visuomenė pirmiausia privalo laikytis aplinkosauginių reikalavimų, o ne vartotojiškai žiūrėti į gamtą kaip į neišsenkantį išteklių šaltinį.

Svarbu nuolatinis visuomenės švietimas ir informavimas apie ekologinio ir ekonominio pobūdžio problemas bei užduotis, susijusias su pakuočių atliekų tvarkymu, bei apie jos galimybes aktyviai prisidėti prie atliekų tvarkymo ir taip įtakoti savo gyvenamosios aplinkos kokybę ir kaštus atliekų tvarkyme.